„Su broliu kraujo dovanojome prieš 9 mėnesius. Prieš kelias savaites vėl nusprendžiau tapti donoru. Visgi nuvykęs sužinojau, kad negaliu to padaryti, nes mano kraujyje rasta hepatito C baltymų. Daktaras patikino, kad dar nėra dėl ko jaudintis, esą pats organizmas sugeba kovoti su tokia smulkmena. Vėl daviau kraujo patikrinimui“, - DELFI pasakojo vyriškis.
Visgi atvykęs po savaitės jis sužinojo esąs tiesiog išbrauktas iš donorų sąrašų.
„Liepė vykti pas šeimos gydytoją ir pradėti detalesnius tyrimus. Išties susinervinau – iš pradžių sako, kad čia nieko ypatingo, o vėliau – nebegalėsiu duoti kraujo, vadinasi, blogas jis. Kadangi esu jūreivis, sveikatą reguliariai tikrinuosi kas metus, dvejus. Neturiu tatuiruočių, nesu leidęsis narkotikų ar daręs kažką, kur galėčiau akivaizdžiai užsikrėsti virusu. Dabar labai neramu tiek dėl savo žmonos, tiek dėl laukiamo kūdikio“, - nuogąstavimais dalijosi pašnekovas.
Išgydoma, bet klastinga liga
Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
Kaip DELFI aiškino Kauno klinikų gastroenterologė doc. Jolanta Šumskienė, vyriškiui panikuoti nereikėtų, bet detalesni tyrimai yra būtini – tiek jam, tiek jo žmonai.
„Hepatitas C yra išgydomas antivirusiniais vaistais. Turime naujos kartos tiesioginio veikimo vaistus, kurių veiksmingumas 98-99 proc. Hepatito C gydymas priklauso įvariai, priklausomai nuo genotipo (jų yra 6). Pavyzdžiui, pirmas genotipas naujais tiesioginio veikimo antivirusiniais vaistais gydomas 3-6 mėnesius. Senesnės kartos vaistais gydymas trukdavo 6-12 mėnesių.
Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėtų atlikti kepenų fermentų tyrimus. Tai ypač aktualu, jei žmogus patenka į vieną iš šių rizikos grupių: medicinos darbuotojai, intraveninių narkotikų vartotojai, žmonės, grįžę iš įkalinimo įstaigų, turintys tatuiruotes, darytas ne salonuose, taip pat tie, kurių šeimos nariai serga ar sirgo hepatitu C.
Jei kepenų fermentų tyrimai pakitę, reikia atlikti viruso žymenų tyrimą ir pažiūrėti, ar nėra hepatito c ar b. Tokie tyrimai atliekami visose didesnėse įstaigose. Įtariant ligą, reikėtų apsilankyti pas gastroenterologą, kuris pacientą ištirtų dar detaliau – atliktų kepenų biopsiją, ir, jei būtina – bus pradėtas antivirusinis gydymas. Jį, beje, visiškai kompensuoja ligonių kasos“, - pasakojo docentė.
Gydytoja pabrėžė, kad jūreivio žmona turėtų skubiai pasitikrinti dėl hepatito C, tačiau laukiamas kūdikis turėtų būti sveikas.
„Virusas kūdikiui per placentą nėra perduodamas. Vienintelė rizika – jei motina serga ir virusas vaiką pasiekia gimdymo metu per gimdymo takus, tačiau tikimybė maža“, - sakė J. Šumskienė.
Specialistė pabrėžė negalinti spėlioti, kaip vyriškis užsikrėtė virusu. Jos teigimu, jei šis pacientas išties nevartotojo leidžiamų narkotikų, neturi tatuiruočių, lieka menka tikimybė, kad jis virusu užsikrėtė lytiniu keliu. Tačiau ši liga tuo ir ypatinga, kad sunku atsekti, kada ja susirgta – tai galėjo būti net vizito pas stomatologą metu.
„Tačiau vyriškiui nereikėtų per daug jaudintis. Šiandien hepatitas C – pagydoma liga. Dabar jam tiesiog reikia detaliau, išsamiau išsitirti. Jei vien nustatytas antikūnių padidėjimas, tai dar nieko nereiškia. Klaipėdiečiui patariu kreiptis pas gastroenterologus, kurie nustatys viruso viremiją (kiekį), genotipas ir nuspręs gydymo taktiką. Jo žmona turi taip pat pasitikrinti. Jei neserga, vaikui nėra jokios rizikos“, - nuramino ji.
Hepatito c simptomai visiškai nespecifiniai – gali kankinti silpnumas, padidėti prakaitavimas, gali skaudėti sąnarius, bet gali nebūti ir nieko. Žmogus ilgą laiką gali jaustis puikiai. Dar daugiau, gydytoja paaiškino, kad kiekvienas mūsų kažkada gali būti turėjęs sąlytį su virusu, tačiau ligos išvengę.
„Žmogus gali užsikrėsti c virusu ir net nežinoti, kad ligą persirgo. Jis, pavyzdžiui, kurį laiką galbūt jautė gripo požymius, tačiau liga daugiau ir nepasireikštų. Bet jei praėjus ūmiam periodui po pusės metų išlieka pakitimai kepenyse (padidėja kepenų fermentai, teigiami viruso žymenys), tada, vadinasi, liga perėjo į lėtinę formą ir tokį žmogų būtina gydyti“, - teigė gastroenterologė.
Hepatitu C užsikrėsti lengviau nei ŽIV
Kaip skelbia ULAC, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma 3 – 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
Užsikrėtus VHC, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.
Kaip plinta virusinis hepatitas C?
Hepatito C virusas dažniausiai nustatomas užsikrėtusio žmogaus kraujyje. VHC yra lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Virusinis hepatitas C plinta:
- per kraują: dažniausiai per užkrėstas adatas, vartojant injekcinius narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis.
- motina perduoda kūdikiui
Lytiniu keliu (labai retai), nes VHC labai retai aptinkama spermoje ir makšties sekrete.
VHC negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
Labiausiai rizikuoja užsikrėsti VHC infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
