Patraukė metodo galimybės
Gydytojo Domanto Rainio susidomėjimas trombocitų praturtintos plazmos (PRP) procedūra kilo prieš ketverius metus per stažuotę Suomijoje, kai diskusijoje su kolegomis nagrinėjo metodo mokslinę vertę. Tada plastikos chirurgą sužavėjo galimybės, kurias metodas suteikia rekonstrukcinei medicinai.
„Nesu skeptikas to, kas nauja ir neišbandyta, tačiau verčiau kliaujuosi užsienio kolegų, turinčių daugiau resursų tyrimams, patirtimi, užuot strimgalviais nėręs į zoną, kurios nepažįstu“, – prisipažino gydytojas. Nors prieš kelerius metus duomenų apie PRP trūko, rezultatai ir pacientų teigiami atsiliepimai, gydytojo žodžiais, patvirtino metodo efektyvumą: „Šiandien atsiranda vis daugiau klinikinių tyrimų, duomenų, rezultatai pradedami grupuoti, jų veiksmingumas lyginamas su kitų metodų veiksmingumu. Vien gražių kalbų, teorinių pasvarstymų medicinai nebeužtenka.“
Naudingieji trombocitai
Vienos iš kraujo ląstelių, cirkuliuojančių žmogaus organizme, vadinamos trombocitais. Jos atsakingos už kraujo krešėjimą, bet jau kelis dešimtmečius daugėja duomenų, kad šios ląstelės reguliuoja daug kitų procesų: skatina audinių regeneraciją, žaizdų gijimą. Trombocituose priskaičiuojama per 300 biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių reguliuoti įvairius organizmo procesus.
Trombocituose esantys augimo veiksniai prikviečia kitas ląsteles, kurios sužadina atsinaujinimo procesą. „Jei mes iš žmogaus kraujo išskirtume tas ląsteles ir jas sutelktume vietoje, kurią norime pakeisti, modeliuoti, natūraliu principu, pasitelkiant organizmo vidinius resursus, pavyktų pagerinti tos vietos būklę“, – PRP procedūros idėją apibūdino gydytojas D.Rainys.
Nors šį gydymo metodą pasaulyje naudoja įvairių specialybių gydytojai, Lietuvoje jis kol kas nėra plačiai paplitęs, nes vakarietiškos tendencijos mus pasiekia keleriais metais vėliau. Pats metodas, pasak gydytojo, nėra labai naujas: „Trombocitų praturtinta plazma pradėta naudoti 1990 m. Vis tobulėjant technologijoms procedūra tampa patogesnė ir gydytojui, ir pacientui. Jei anksčiau buvo reikalingos sudėtingos sistemos, kad būtų galima atskirti reikiamas kraujo dalis, dabar tos sistemos supaprastintos, nereikia didelės ligoninės, didelių laboratorijų, galima atlikti procedūrą ir ligoninėje, ir procedūriniame kabinete.“
Neilga procedūra
Pats pirmasis PRP procedūros etapas – kraujo ėmimas. Iš venos paimamas nedidelis kiekis, 8–24 ml, kraujo. Per antrą etapą paimtas kraujas centrifuguojamas – kraujo komponentai išsisluoksniuoja skirtinguose lygiuose.
„Per trečią etapą nutraukiame du viršutinius sluoksnius: trombocitus ir plazmą į atskirą sterilų švirkštą ir turime suspensiją, kurią naudojame tolesniems tikslams. Gražinantis gali būti atliekama mezoterapinė procedūra, švirkščiama į odą. Taip skatinamas odos atjauninimas, suteikiantis odai skaistumą, šviežumą, paslepiantis smulkias raukšleles. Švirkščiant į giliuosius odos sluoksnius ar poodį, kai norime užpildyti tam tikrą defektą, suteikti tūrio, retušuoti raukšles“, – teigė „Ąžuolyno medicinos klinikoje“ dirbantis plastikos chirurgas.
Pastarųjų metų naujiena – trombocitais praturtinta plazma maišoma su hialurono rūgštimi, todėl pasiekiamas dvigubas efektas. Trombocitų praturtinta plazma atsakinga už audinių atsinaujinimą, o hialurono rūgštis padeda kurti tūrio efektą. Procedūros trukmę lemia, kokios apimties darbą yra numatęs specialistas.
Ūminėms ir lėtinėms žaizdoms
Gydytojas D.Rainys kraujo plazmos procedūrą naudoja ir gydyti, kai reikia skatinti lėtinių žaizdų ar nudegimų gijimą. „Iš trombocitų praturtintos plazmos paruošiama ne skysta suspensija, bet gelio konsistencijos preparatas. Tai – biologinis tvarstis, kuris dedamas ant žaizdos. Iš jo palaipsniui atsipalaiduojantys augimo veiksniai ir kitos biologiškai veiklios medžiagos skatina žaizdos gijimą.“
Vykstantis procesas panašus į natūralų: kai mes įsipjauname pirštą ar kitaip susižalojame, pirmosios ląstelės, kurios atbėga į pagalbą, yra trombocitai, diriguojantys žaizdos gijimo paradui.
„Norint pagydyti lėtines žaizdas, reikia šalinti jų atsiradimo priežastį arba veiksmingai tai kontroliuoti, pavyzdžiui, optimizuoti kraujotaką kojoje, tinkamai gydyti cukrinį diabetą ir pan. Deja, ne visada to pakanka. Lėtinėms žaizdoms būdinga, kad jose vyrauja medžiagos, palaikančios uždegimo procesą ir taip slopinančios žaizdos gijimą. Naudodami trombocitų praturtintą plazmą mes galime pakeisti žaizdos mikroaplinką ir tikėtis, kad ji sugis“, – sudėtingą gijimo procesą aiškino gydytojas.
Numatomos perspektyvos
Daugiausia trombocitų praturtintos plazmos tyrimų atlikta odontologijos ir ortopedijos-traumatologijos srityse, sprendžiant specifines problemas (raumenų plyšimus, sausgyslių uždegimus, dantų implantų prigijimą ir pan.).
Pastaraisiais metais didėja tyrimų bei klinikinės patirties kraitis ir estetinės medicinos srityje. PRP taikoma ne tik veidui, kaklui, dekoltė ar plaštakų odai atjauninti, bet ir nuplikimui gydyti, randų korekcijai, riebalams persodinti.
„Kad riebalai prigytų ten, kur yra suleisti, svarbi gera kraujotaka. Trombocitų praturtinta plazma pasižymi fenomenu kraujotakai pagerinti. Tikima, kad sujungus šias dvi procedūras pavyktų padidinti prigijusių riebalų kiekį“, – apie galimą nemenką laimėjimą plastikos chirurgijoje pasakojo gydytojas D.Rainys. „Plazmos procedūra yra nesudėtinga, gana nebrangi, be to, tobulėjant metodikoms, ji turėtų pigti“, – perspektyvius privalumus vardijo gydytojas.
Tiesa, netrūksta tyrimų, rodančių, kad PRP procedūra nėra veiksmingesnė už kitus alternatyvius gydymo metodus. Gali būti, kad tyrimų rezultatai yra kontraversiški, nes gausu trombocitų praturtintos plazmos ruošimo metodų, nesutariama, koks trombocitų kiekis yra optimalus, kokia poveikio trukmė, kaip trombocitus aktyvuoti.
Tinka ne visiems
Kaip ir bet kokia kita intervencija, svarbu, kad kraujo plazmos procedūros būtų atliekamos sterilioje aplinkoje, laikantis higienos reikalavimų, kad būtų išvengta bakterijų taršos, galinčios sukelti infekciją. „Daugiau niekuo nerizikuojate – trombocitai paimami ir suleidžiami tam pačiam pacientui, todėl imuninės priešpriešos rizika sumažėja, o rizika sukelti alergiją yra labai maža“, – sakė procedūrą jau kelerius metus atliekantis D.Rainys.
Nėščiosioms, maitinančioms mamoms, onkologinėmis ligomis sergantiems ar praeityje sirgusiems žmonėms procedūra nerekomenduojama. „Stokojama tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad šis metodas nepaspartina naviko augimo ir vėžio progresavimo“, – teigė gydytojas. Procedūra netaikoma ir kraujo ligomis sergantiems pacientams, kurie organizme turi mažai trombocitų.
Mokslinių tyrimų objektas
Dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete D.Rainys kartu su doktorantūros vadovu Ryčiu Rimdeika atlieka išsamų PRP tyrimą. Mokslinio darbo tema susijusi su lėtinių žaizdų gydymu trombocitų praturtinta plazma. „Pacientai renkami, duomenys sisteminami. Kitų metų pradžioje tikiuosi baigti tyrimą ir publikuoti rezultatus, įvertinti, ar šis metodas yra veiksmingas“, – mano rezultatus analizuojantis gydytojas.
Pasiteiravus, ar estetines PRP procedūras, skirtas odai jauninti, išbandę pacientai nėra veikiami placebo efekto, D.Rainys atsakė: „Nesvarbu, koks gydymo metodas taikomas, placebo efektas visada lydi mediciną: ir gydant vaistais, ir taikant chirurginį gydymą. Kalbant apie kraujo plazmos procedūras, kasmet daugėja praktinių tyrimų, įrodančių, kad šis metodas veikia.“
