Tarptautiniame kardiologų kongrese Vilniuje viešėjęs mokslininkas sutiko DELFI papasakoti apie savo darbo reikšmę bei tai, kaip kiekvienas galime išvengti daugiausiai mirčių nusinešančios ligos.

- Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių. Ar mūsų šalies situacija skiriasi nuo pasaulinės?

- Taip, ne paslaptis, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, dažnesnė nei visos vėžio formos kartu paėmus. Amerikoje situacija taip pat panaši į Lietuvos – daugmaž 50 proc. gyventojų kenčia nuo vienokių ar kitokių širdies ir kraujagyslių problemų, kurios galiausiai baigiasi mirtimi.

Jei šioje situacijoje stinga dramatizmo, galime į viską pažvelgti plačiau. Nors keletą pastarųjų metų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje mažėjo (tiesa, Lietuvoje labai nežymiai), tačiau palyginus su situacija prieš keletą dešimtmečių, darosi baisu. Baisu dėl to, kad gerėjant gyvenimo kokybei, medicinos pasiekiamumui, skaičiai didesni, nei turėtų būti.

- Kokia šios liūdnos tendencijos priežastis?

- Tikrai ne genetinė, kaip mano daugelis. Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia prastas gyvenimo būdas – t. y. netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Žinoma, kalti ir tokie faktoriai kaip rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija, tačiau „nesveikas“ maistas (dėl kurio turbūt kalti mes, amerikiečiai), antsvoris bei visiškas sporto vengimas yra kertiniai akmenys. Liūdniausia dėl to, kad tai tuo pačiu metu yra ir faktoriai, kurie priklauso nuo mūsų, tačiau mes nieko nesiimame.

Amerikoje pamažu suvokiama sveikos gyvensenos svarba. Publikuojama vis daugiau straipsnių, pagrindžiančių ligų ryšį su tuo, ką valgome ir tuo, ką veikiame. Bandome įpiršti mintį bent kelias dienas per savaitę sportuoti, juk tai nėra per daug? Jei žmonės dabar paklausytų mokslininkų, jau po 20-30 metų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių sumažintume perpus ar net daugiau. Turime siekti, kad šią diagnozę išgirstų ne kas antras, o kas penktas pacientas.

O dabar atrodo, tarsi patys tyčia norime susirgti gyvendami taip, kaip tai darome dabar.

- Kodėl, jūsų manymu, ši sveikos gyvensenos žinutė nepasiekia tų, kuriems būtina ją išgirsti?

- Gavęs Nobelio prizą pradėjau daug keliauti po pasaulį. Dažnai stengiuosi bendrauti ne su akademine bendruomene, o su paprastais žmonėmis. Turime pradėti ne nuo pasekmių likvidavimo palatose, o nuo problemos priežasčių sunaikinimo žmonių galvose.

Nobelio premijos laureatas Louis J. Ignarro

Tai motyvuoti žmones nėra lengva. Puikiai žinote, kaip sunku keisti ilgamečius įpročius. Sveikos gyvensenos svarbą supratau tik prieš porą dešimtmečių. Savo gyvenimą pakeičiau iš pamatų. Pradėjau bėgioti. Pirmąjį maratoną (42 km) nubėgau būdamas 64-erių. Dabar, būdamas 75-erių, jau esu įveikęs 15 maratonų. Kai prasidėjo problemos su kelio sąnariais, bėgimą iškeičiau į važiavimą dviračiu. Tam skiriu bent 3-4 dienas per savaitę.

Lengva, žinoma, nebuvo, tačiau net toks vėlyvas susigriebimas pagerino mano gyvenimo kokybę. Dabar jaučiuosi puikiai.

- Kokio intensyvumo sportas neša realią naudą?

- Daugelis vengia sporto, manydami, kad sporto salėse reikės prakaituoti kelias valandas. Tačiau taip nėra – pakanka vos pusvalandžio aktyvaus judėjimo. Tiesa, daugelis daro didelę klaidą. Jie man sako, o aš sportuoju kasdien. Paklausiu, ar baigę užsiėmimą jie būna suprakaitavę. Jei ne – vadinas, sportas nebuvo labai naudingas. Sekite kraujospūdį, pulsą.

- Veikiausiai metas paklausti ir apie jūsų garsųjį atradimą, už kurį buvote apdovanotas Nobelio premija. Paaiškinkite, prašau, kas yra azoto oksidas ir koks jo vaidmuo kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas?

- Visą gyvenimą dirbu širdies ir kraujagyslių srityje. Nuo pat pradžių mane kamavo klausimas – kodėl vieni žmonės sveiki ir, pavyzdžiui, nė karto gyvenime nepatiria širdies smūgio, o kiti – būtent nuo jo ir miršta. Kėliau hipotezę, kad galbūt mūsų organizmas išskiria tam tikrą dalelę, hormoną, kuris mus saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Metus gyvenau šia mintimi, tyriau ją ir galiausiai su kolegomis 1986 m. atradome, kad mūsų arterijos išties sukuria tokį „vaistą“.

Azoto oksidas – gyvybės molekule vadinama dalelė, kūne atliekanti daugybę funkcijų: nuo kraujo spaudimo reguliavimo iki seksualinės sveikatos gerinimo. Ši dalelė, trumpiau vadinama NO, yra nuolat sintetinama kraujagyslių vidiniame sluoksnyje endotelyje iš amino rūgšties L-arginino. Azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvieną mūsų kūno ląstelę.

- Koks praktinis azoto oksido atradimo panaudojimas?

- Šiandien daugelis farmacinių kompanijų bando sukurti vaistus, kurie stimuliuotų, skatintų azoto oksido išskyrimą. Kol kas tai nebuvo labai sėkminga, mat chemija yra tikrai sudėtinga.

Visgi svarbiausia tai, kad supratome esminę tiesą. Kai tiek žmogus ar gyvūnas valgo sveiką maistą, jo organizme gaminasi daugiau azoto oksido. Nesočiųjų riebalų rūgštys, antioksidantų pilni vaisiai ir daržovės, omega-3 riebalų suteikianti žuvis – įrodyta, kad suvalgius tokio maisto, NO rodikliai šokteli aukštyn ir ten kurį laiką lieka. Tokių rezultatų nepasieksite, jei mėgstate sočiuosius riebalus, jautieną, kiaulieną, retai valgote daržoves. Tai yra ir didžiausia praktinė mūsų atradimo nauda – tau nereikia vaistų, kurie skatintų NO išsiskyrimą, nes tai galima padaryti natūraliu būdu.

Negaliu nepaminėti ir kito atradimo, kurį pats vadinu geriausiu per tūkstantį metų. Tiesa, jį padariau ne aš. Kuo daugiau sportuojate, kuo jūsų širdies dažnis didesnis, tuo daugiau NO jūsų organizmas sukuria. Įprastai ši dalelė praplečia kraujagysles, tad jomis gali pratekėti daugiau kraujo, kuriuo pernešamas deguonis ir maisto medžiagos. Visgi jei sportuojate reguliariai, NO atsargos nesibaigia ir įsijungia nauja funkcija – apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kalbėjome, kad kas antras žmogus kenčia ir galiausiai mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau jei paimsime siaurą grupę – atletus bei tuos, kurie reguliariai sportuoja, pamatysime, kad jų mirtingumas nuo šių ligų siekia 2-3 proc. Ne 50 proc.

Jei tokie skaičiai neprivers pakeisti gyvenimo būdo, nežinau, kas tai padarys. Subalansuota mityba ir reguliarus sportas padės ne nutolinti, o išvengti širdies ligų. Žinoma, tai netaikoma genetiniams faktoriams (kurie sudaro vos dešimtadalį).

- Kaip atrodys mūsų senatvė, eliminavus šias ligas?

- Pirmiausia, gyvensime ilgiau ir ir gyvenimo kokybė bus geresnė. Jei paauglystėje ar sulaukę 20-ies suprantate sporto ir maisto svarbą, nuo kažko mirsite, tačiau ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Reikia susitaikyti, kad miršta visi. Mūsų organizmas nėra sutvertas gyventi amžinai, jis susidėvi. Todėl turbūt mirsime nuo vėžio, kuris mums, mokslininkams, dar labai sunkiai suvokiamas.

- Nerimą dabar kelia tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos smogia vis jaunesniems žmonėms.

- Tikrai, taip. Žmonės šią diagnozę išgirsta būdami 40-50 metų, nors tai turėtų būti bent jau po dvidešimties metų. Svarbu suvokti, kad ši liga nėra staigi. Nebūna taip, kad pabundi ir bam – sergi. Amerikoje ne kartą buvo skelbti tyrimai apie tai, kad autopsijos metu ištyrus jaunus žmones, pastebėta, kad širdies ir kraujagyslių ligų užuomazgos prasidėjo jau paauglystėje. Nors niekada ne vėlu keisti gyvenimo būdą, tačiau jauniems žmonėms ar turintiems mažų vaikų tai itin aktualu – būtina gyventi sveikai nuo ankstyvos jaunystės.

- Ar tokią savo rolę ir matote – skleisti šią žinią kuo plačiau?

- Labai stengiuosi tai daryti. Norėčiau, kad man geriau sektųsi Amerikoje. Deja, tačiau tenykštė žiniasklaida nėra labai paslaugi ir jei turi pasirinkimą, geriau skelbs apie Donaldo Trumpo pasisakymus, interviu su beisbolo žaidėjais ar George Cloonie gyvenimo subtilybes. Nepadeda, net tai, kad turiu Nobelio prizą ir tikrai galėčiau jiems daug ką papasakoti.

Jei turėčiau daugiau laiko, rašyčiau dar daugiau knygų. Noriu, kad jos taptų bestseleriais ir ne dėl finansinių ar viešumo paskatų, o dėl to, kad tik taip galima paskleisti labai svarbią žinią – metas keistis arba vėliau labai gailėsimės.

Stengiuosi. Jau trejus metus esu tarsi „išėjęs į pensiją“. Labai sunku dirbti akademinėje aplinkoje ir tuo pačiu metu keliauti po konferencijas, užsiimti viešesniu darbu.

- Nereikia nė stereotipų - apie vidutinį amerikietį ir jo gyvenimo būdą kalba skaičiai. Nutukimo mastai auga nesuvokiamu greičiu. Kodėl Amerikoje ši jūsų žinutė žmonių nepasiekia?

- Aš nemeluosiu – realybė už stereotipus net baisesnė. Kiek buvo kartų, kai einu Niujorke, Čikagoje ir matau jaunas šeimas, už rankų vedančias nutukusius vaikus. Norisi prieiti tėvus ir papurtyti – ar suprantate, kokiam ligotam gyvenimui programuojate savo atžalą? Tokie žmonės nėra kvaili, jie tiesiog abejingi. Sau. Savo artimųjų sveikatai. Jie save maitina teiginiais, kad dėl visų ligų kalta genetika, tad nuo žmogaus esą niekas nepriklauso.

- O kokį vaizdą apie žmones susidarėte vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis?

- Lietuva – pirma Baltijos šalis, kurioje man teko lankytis. Esu sužavėtas! Jau nekalbu apie architektūrą. Vakar vaikštinėjau visą dieną ir stebėjausi, kaip viskas gražu, švaru. Tačiau labiausiai nudžiugino tai, kad ant kiekvieno kampo - dviračių nuomos punktai. Ir žmonės jais naudojasi! Prabudęs ir pažvelgęs pro langą mačiau bėgiojančius, dviračiais riedančius žmones. Todėl nenuostabu, kad jūsų sostinėje nemačiau daug nutukusių žmonių. Man, kaip žmogui, kovojančiam su širdies ir kraujagyslių ligomis, tai yra nuostabus vaizdas.

Amerika turi daug ko pasimokyti iš Lietuvos.

- Tikiuosi, neįsižeisite, bet skaitydama apie jus ir jūsų biografiją, vis pasikartodavo frazė „Viagros tėvas“. Gal galite paaiškinti, koks jūsų tyrimo ir šio vaisto ryšys?

- Seksualinės stimuliacijos metu vaistas skatina varpos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl į varpą priteka daugiau kraujo. O pamenate, ką daro NO?

Iki 1990 m. nebuvo žinoma, kaip gydyti erekcijos disfunkciją. Dešimtadalis pasaulio vyrų kentėjo nuo šios problemos. Kadangi erekcijos sutrikimai – ne mirtina, tačiau šiaip – tragiška bėda, niekas per daug rimtai į tai nesigilino. Tačiau po mūsų NO atradimo praėjus šešiems metams, farmacijos kompanijos suprato, kad atradimą galima naudoti ne tik gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Tad, galima teigti, jei nebūčiau padaręs NO atradimo, Viagros iki šiol nebūtų. Tiesa, „Viagros tėvu“ aš savęs nevadinau, čia jau kitų išmonė.