Apie tai, kaip įdegti sveikai, kurie būdai kenkia labiausiai ir dėl ko šiandien gailisi tie, kurie saulės voniomis mėgavosi prieš 20-30 metų, papasakojo Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Jurgita Karčiauskienė.
„Beta karoteno turintys preparatai nėra kenksmingi, mat jie - puikus augalinis vitamino A šaltinis. Vitaminas A svarbus normaliai odos ir gleivinės būklei palaikyti, suteikia odai šiek tiek oranžinio atspalvio. Jei kepenys sveikos, vitaminą A, E vartoti galima.
Tuo metu jodas įjautrina odą, ir nors jis suteikia rusvą atspalvį, jo tikrai nereikėtų naudoti siekiant rudesnio įdegio. Ši priemonė gali sukelti iritacinį dermatitą, alerginį dermatitą, vadinamąjį fotodermatitą. Su saule sureagavęs jodas gali sukelti nudegimą, iritacinę odos reakciją, dėl ko žmogus gali atsidurti ligoninėje“, - perspėjo J. Karčiauskienė.
Apie tai, kuo jodo perdozavimas yra kenksmingas žmogaus organizmui, DELFI jau rašė praėjusią vasarą. Tekstą dar kartą galite paskaityti čia.
Populiari priemonė deginantis – natūralūs, šalto spaudimo aliejai. Populiariausias yra kokosų aliejus, taip pat mėgiamas sviestmedžių, mangų sviestas, sezamų ar avokadų aliejai. Šie, pasirodo, šiek tiek saugo nuo saulės, tačiau turi kitų neigiamų pasekmių.
„Natūralūs aliejai odos saulėje neįjautrina. Kai kuriuos jų net galima naudoti kaip apsaugines priemones nuo saulės. Tačiau aliejai turi kitą neigiamą poveikį. Aliejai, užtepti ant odos, sukuria tarsi barjerą, kuris deginantis nepraleidžia prakaito. Tai gali paskatinti spuogų atsiradimą, sukelti aknę, folikulitą, bakterinę infekciją.
Gydymas saule arba ultravioletiniais spinduliais – fitoterapija – viena iš dermatologijos gydymo grandžių, taikomų odos ligų, tokių psoriazės, atopinio dermatito, baltmės ir kt. gydymui. Fototerapijos procedūros metu naudojami atskiri, izoliuoti UVA ir UVB spinduliai. Tuo metu soliarumuose išskiriami visi spinduliai – UVA, UVB, UVC. Jie turintiems odos problemų padaro daugiau žalos nei naudos.
Pavyzdžiui, spuogai nėra gydomi ultravioletiniais spinduliais. Saulės vonios kai kuriems žmonėms iš tiesų sukuria džiovinantį poveikį ir spuogeliai sumažėja ar išnyksta, tačiau kitiems, kurie deginasi prie jūros, kur yra karšta, drėgna, ypač tropinėse šalyse, atsiranda tropiniai spuogai. Spuogai dažniau gydomi šviesos terapija – t. y. regimosios šviesos spinduliais, raudonaisiais, mėlynaisiais. Tam dažniausiai naudojamas lazeris ir tokią procedūrą jau atlieka tik gydytojas specialistas“, - aiškino gydytoja dermatovenerologė.
J.Karčiauskienė pabrėžė, kad odos atmintis – labai gera, todėl visi nudegimai „pliusuojasi“.
„Jei vaikui mažiau nei treji ir jis gauna daug saulės, oda viską atsimena labai gerai. Jam augant daugės apgamų, didės odos vėžio rizika. Tas pats galioja ir suaugusiems – kuo daugiau tokių situacijų, kai nudegate raudonai, o vėliau tenka griebtis liaudiškų gelbėjimosi priemonių, pavyzdžiui, tepimosi kefyru, tuo vėžio rizika didesnė.
Tačiau net jei pavyktų išvengti onkologinės ligos, svarbu žinoti, kad dėl saulės oda labai sensta. Ir dabar sulaukiame moterų, kurios šiandien turi kentėti pasekmes deginimosi prieš 20-30 metų. Praeities nepakeisi, tačiau jų oda atrodo daug senesnė nei moterų, kurios vasaros dienas leisdavo po skėčiais nuo saulės ir masiškai nesidegino. Nuo gausių saulės vonių atsiranda šlakai, raukšlės, ikivėžiniai bei vėžiniai odos susirgimai. Formuojasi pigmentinės dėmės. Jei moteris deginasi nėštumo metu, tos pigmentinės dėmės gydomos labai sunkiai, be to, jos susidaro dažniausiai veide“, - pasakojo specialistė.
Vengiantiems kremų nuo saulės, gydytoja turi gerų žinių.
„Naudojant apsauginį kremą nuo saulės vis tiek galima įdegti, mat ir pats stipriausias kremas, kurio SPF +50, neužtrikrina šimtaprocentinės apsaugos ir sulaiko apie 88-90 proc. saulės spindulių. Dešimtadalis spindulių vis vien prasiskverbia ir suteikia odai tamsesnį atspalvį. Apsauginį kremą nuo saulės geriau įsigyti vaistinėje, o ne maisto prekių parduotuvėje. Pastarojoje parduodami kremai nebūtinai bus medicininiai ir net gali turėti kancerogeninių medžiagų, kurios, reaguodamos su saule, gali tik paspartinti vėžio atsiradimą, paskatinti kontaktines alergijas, bėrimus.
Renkantis kremą svarbu pažiūrėti, kad šis saugotų ne tik nuo UVB spindulių, nuo kurių kosmetikos priemonių gamintojams apsaugą pagaminti yra lengva, tačiau ir nuo UVA. Tad mediciniai kremai apsaugo nuo jų abiejų. Svarbu atsiminti ir tai, kad fotoapsauginis kremas, nesvarbu, koks jis geras ir brangus, apsaugo tik dviem valandoms, tad po šio laiko apsaugą reikėtų atnaujinti“, - patarė pašnekovė.
Gydytoja dermatologė bent mėnesį vengti saulės patarė ir tiems, kuriems buvo atlikta invazyvi veido procedūra, pavyzdžiui, deimantinis ar valymas rūgštimis. Nepaisantiems patarimų, pakinta odos spalva – atsiranda baltos arba rudos dėmės. J.Karčiauskienė siūlė kartą per mėnesį atidžiai apžiūrėti odą, jos pokyčius, kartą per metus apsilankyti pas dermatologą, o svarbiausia – vengti saulės. Tai, jos teigimu, aktualiausia šviesios odos asmenims, t. y. - daugumai lietuvių.
8 klausimai apie odos melanomą
Melanoma yra pavojingiausias ir agresyviausias odos vėžio tipas. Tai greitai augantis ir plintantis piktybinis navikas, kurio eigą sunku prognozuoti. Susirgus melanoma, brangi kiekviena minutė – būtina kuo skubiau taikyti gydymą. Ankstyvoji ligos diagnostika leidžia tikėtis geresnių gydymo ir gyvenimo prognozių. Vėlesnėse stadijose melanomą gali būti sunku išgydyti, kadangi ji gali prasibrauti į limfmazgius, kraują ir kitus organus.
Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskienė pranešime spaudai atsako į 10 klausimų apie šią klastingą ligą.
1. Kas yra melanoma?
Odos navikas melanoma išsivysto iš apatiniame epidermio sluoksnyje esančių ląstelių melanocitų. Apie 50 proc. melanomų išsivysto iš apgamų. Tačiau ji gali atsirasti ir lygioje sveikoje odoje (ši ligos forma ypač pavojinga).
Tipiška ligos pradžia – nedidelė tamsiai ruda ar juoda dėmelė odoje arba pakitęs apgamas. Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, kad visos melanomos yra tamsios – pradinėse stadijose kai kurių melanomų išvaizda gali nesiskirti nuo kitų odos navikų, jos gali būti rausvos spalvos ar tiesiog negyjanti opa. Opos dažniausiai atsiranda apatinių galūnių srityje.
2. Kokiose kūno vietose išsivysto melanoma?
Klysta manantys, kad melanoma išsivysto rūbais nepridengtoje, nuolat saulėje įdegančioje odoje. Navikas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Apie 90% melanomų atsiranda odoje, apie 10% navikų susiformuoja akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse.
3. Kokio amžiaus žmonės serga melanoma?
Nors didžiausią ligonių skaičių sudaro vyresnio amžiaus moterys ir vyrai, melanoma galima susirgti bet kuriame amžiuje. Savo darbinėje praktikoje esu diagnozavusi melanomą jauniems žmonėms.
4. Kokie pagrindiniai odos vėžio rizikos veiksniai?
Pagrindinė odos vėžio išsivystymo priežastis – ultravioletinių spindulių poveikis. Didesnę riziką susirgti turi greitai nudegantys saulėje bei tie, kurie vaikystėje stipriai nudegė saulėje. Taip pat tie, kurie turi šviesą odą, dažnai lankosi soliariumuose, turi daugiau nei 50 apgamų, yra vyresni nei 50 m. Rizikos grupei priskiriami ligoniai, geriantys fotosensibilizuojančius vaistus, sergantys širdies - kraujagyslių bei endokrininės sistemos ligomis. Mokslininkų duomenimis, esant šeimyninei anamnezei, tikimybė susirgti melanoma padidėja iki 15%.
5. Kokius apgamus reikėtų nedelsiant išsitirti?
Savo pacientams nuolat primenu, kad netgi mažiausi apgamų pokyčiai gali turėti įtakos ankstyvam odos vėžio nustatymui, todėl kilus nors menkiausiems įtarimams būtina atlikti tyrimus. Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:
A– asimetriški apgamai,
B– netaisyklingų kontūrų apgamai,
C– įvairių spalvų apgamai,
D– apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm.
E– paraudimas aplink apgamą.
Pastebėjus, kad keičiasi apgamo forma, dydis ar spalva arba apgamas kraujuoja, jį peršti, yra šašėlių, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, oda aplink apgamą parausta, niežti, dilgčioja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatologą.
6. Kodėl įtariant melanomą rekomenduojama atlikti siaskopinį tyrimą?
Siaskopija (spektrofotometrinė odos analizė) yra tikslus, greitas ir patogus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas. Tyrimo metu atskirai matomi:
- padidintas dermatoskopinis odos darinio vaizdas,
- bendras melaninas,
- dermalinis melaninas (gilus),
- hemoglobinas (tipinis ir atipinis kraujagyslių tinklas),
- kolagenas (darinio fibrozės požymiai),
- trimatis darinio vaizdas 2mm gylyje.
Siaskopija yra saugi ir vaikams ir nėščiosioms.
7. Kaip būtų galima apsisaugoti nuo odos vėžio?
Rekomenduojama periodiškai apžiūrėti savo ir artimųjų kūną, nepamirštant ir plaukuotosios galvos dalies. Derėtų vengti saulės, kai spinduliuotė stipriausia (12-16 val.), naudotis apsauginiais kremais, vengti nudegimų, saikingai lankytis soliariumuose.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nuolatinė įtampa, nuovargis, žalingi įpročiai, nesveika mityba ir nekokybiškos kosmetikos priemonės taip pat gali paskatinti odos vėžio atsiradimą. Norint išsaugoti puikią sveikatą, būtina subalansuoti darbo - poilsio režimą, sportuoti, vartoti kuo daugiau vaisių, daržovių ir kitų sveikų produktų, apdairiai rinktis kūno priežiūros priemones, atrasti laiko sau ir širdžiai mieloms veikloms.
8. Kaip dažnai reikia tirtis dėl odos vėžio?
Profilaktiniai vizitai pas gydytoją dermatologą rekomenduojami kartą į per metus. Jei kyla bent menkiausias įtarimas dėl darinio, patariama į specialistą kreiptis nedelsiant. Žmonėms, kurie turi padidintą riziką susirgti odos vėžiu, rekomenduojama du kartus per metus apsilankyti pas dermatologą.
