„Praėjusią savaitę Nature žurnale paskelbti 560 (556 moterų ir 4 vyrų) krūties vėžio pacientų vėžinių ląstelių ir visų pacientų nevėžinių audinių ląstelių genomų visuminės sekoskaitos rezultatai. Paskelbta, kad su vėžio vystymusi susijusios mutacijos nustatytos 93 baltymus koduojančiuose genuose.

Pastebėta, kad keliuose nekoduojančiuose genomo regionuose taip pat dažnos mutacijos, bet dažniausiai šios mutacijos nesusijusios su vėžio vystymosi skatinimu. Tik penki iš 93 genų, kuriuose nustatytos su vėžio vystymosi skatinimu susijusios mutacijos, iki šiol nebuvo siejami su krūties vėžiu (kai kuriems jų vėžio skatinimo rolės buvo priskiriamos kitų lokalizacijų vėžio atvejais). Šie penki genai pasižymi transkripcijos veiksnių, signalo perdavimo elementų, tarpląstelinių sąveikų reguliuotojų funkcijomis.

Dėl šių genų išveiklinimo (dėl mutacijų) padidėja ląstelių dalijimosi tikimybė, susilpnėja organizmo apsauginės funkcijos (imuninės sistemos pažeidimai, susilpnėjusi reakcija į įvairius stresus), taigi nenuostabu, kad šių genų mutacijos susijusios su krūties vėžio vystymusi.

Tyrimo, kurį koordinavo Sangerio instituto (Kembridžas) direktorius prof. seras M. R. Strattonas ir kuriame dalyvavo beveik 50 institucijų iš viso pasaulio, rezultatai atskleidė, kad dažniausiai krūties vėžio vystymąsi skatinančios mutacijos nustatomos dešimtyje genų.

Taigi, paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė didelę nuo skirtingų mutacijų priklausomą krūties vėžinių ląstelių įvairovę. Vis dėlto didžioji dalis mutacijų, kurios lemia vėžio vystymąsi, įvyksta dešimtyje genų. Taigi tapo aišku, į kurias mutacijas, dažniausiai lemiančias krūties vėžinių ląstelių savybes, būtina kreipti didžiausią dėmesį, kad kuo greičiau būtų sukurtos individualizuotos terapijos strategijos krūties vėžio pacientams.

Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad artimiausi metu bus sukurtos individualios priešvėžinės terapijos priemonės kiekvienam pacientui, tačiau atliktą tyrimą galima palyginti su kelrodžiu, nurodančiu, kuriomis kryptimis orientuoti tyrimų kryptis, kad būtų galima sukurti priešvėžinės terapijos priemones, kurių deriniai ir taps individualizuotos terapijos pagrindu krūties vėžio pacientams.
Vienoje tokių krypčių planuoja dalyvauti ir NVI tyrėjai.

Nors šiandien naudojamų krūties vėžio kontrolės programų dėka nauji krūties vėžio atvejai diagnozuojami anksti (I, II ligos stadija), o jau šiandien sukaupta krūties vėžio pacientų gydymo patirtis garantuoja didžiajai daliai pacientų, anksti diagnozavus jų ligą, visišką pasveikimą, nedidelei pacientų daliai liga progresuoja per pirmuosius 3-5 metus. Šiandien dar nėra būdų iš anksto nustatyti, kam liga progresuos.

Nors, nustačius ligos progresavimą, vėl galima taikyti veiksmingą gydymą, neabejojama, kad ankstyvas išaiškinimas, kam liga progresuos, leistų pasiekti dar geresnių šios ligos kontrolės rezultatų. Taigi būtina sukurti stebėjimo sistemą, kurioje dalyvautų visi krūties vėžio pacientai ir kuri leistų nustatyti ligos progresavimą, kol dar nėra jokių klinikinių ligos progresavimo ženklų. Ši sistema labai pagerintų ir šiandien veikiančių vėžio kontrolės programų veiksmingumą. Dėl neapibrėžtumo, su kuriuo šiandien susiduria krūties vėžio pacientai, smarkiai pablogėja jų gyvenimo kokybė.

Nors didžiajai daliai šių pacientų egzistuojančios krūties vėžio programos garantuoja visišką pasveikimą, šiandien dar negalime pacientams pranešti, kurie iš jų yra tarp gerosios prognozės grupės, o kuriems būtinos papildomos priešvėžinės terapijos priemonės.

Visgi paskelbto tyrimo rezultatai priartino mus prie dienos, kai, nors ir nepavyks išvengti naujų krūties vėžio atvejų, kiekvienam krūties vėžio pacientui, kuriam liga diagnozuota anksti, galėsime garantuoti ilgesnę nei 10 metų kokybiško gyvenimo trukmę. Akivaizdu, kad daliai pacientų liga vis tiek progresuos per pirmuosius penkerius metus, bet sukurtos stebėjimo sistemos leis pastebėti progresavimą anksčiau, nei atsiras klinikiniai simptomai, o anksti taikomos antrinės priešvėžinės terapijos priemonės leis kontroliuoti ligą, net jei ji progresuotų.

Taigi, paskelbti tyrimai leidžia dar geriau viso pasaulio, taip pat ir NVI tyrėjams artinti tą dieną, kai kiekvienam krūties vėžio pacientui, kuriam liga diagnozuota anksti, bus galima aiškiai pasakyti – nėra ko nerimauti, liga visiškai kontroliuojama. Tikiu, kad ši diena ateis per artimiausius penkerius metus ir tikiu, kad prie to prisidės ir Lietuvos tyrėjai, gydytojai.“