Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatologė Natalija Jasaitienė teigia, kad didžiausius randus palieka krūtinės ir pilvo zonoje atliekamos operacijos: širdies, krūtinės ir cezario. „Po krūtinės zonoje atliktų operacijų visuomet lieka dideli randai, taip atsitinka dėl keloidų susidarymo.
Keloidiniai randai būna grubūs, apvalūs, sudaro netaisyklingas randų audinio raukšles ir išplinta už žaizdų ribų“, – sako specialistė.
N. Jasaitienės teigimu, krūtinės zona yra pavojingiausia būtent todėl, kad turi mažai riebalinio sluoksnio, oda yra labai plona – dėl šių priežasčių yra lengvai pasiekiamas dermos sluoksnis. Nors visos operacijos palieka didesnius ar mažesnius randus, rando susiformavimą lemia šie veiksniai – žmogaus genetika ir gijimo procesas.
Pasak grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojos dermatologės Aušrinės Ramanauskaitės, randas atsiranda pažeidus odos vientisumą ir pasiekus odos bazinę membraną, atskiriančią viršutinį odos sluoksnį (epidermį) nuo gilesnių odos sluoksnių (dermos ir paodžio).
„Jeigu traumos metu pažeistas tik epidermis, rando pėdsakų praktiškai nelieka, nes bazinio epidermio sluoksnio ląstelės sugeba visiškai atsikurti. Kai pažeisti gilesni odos sluoksniai, defektą užpildo granuliacinis audinys, kuris ilgainiui suformuoja randą“, – teigia specialistė. Paprastai rando audinys palaipsniui sutankėja, įgyja aplinkinių audinių spalvą. Tačiau jeigu gijimo procesas sutrikdomas, padidėja patologinių randų tikimybė.
Keturios rando formavimosi fazės
Išskiriamos keturios rando formavimosi fazės: uždegimo, epitelizacijos, jauno ir brandaus rando stadijos.
Uždegimo ir epitelizacijos stadija prasideda po traumos ir trunka 7-10 parų. Pamažu slūgsta tinimas, odos uždegimas. Formuojasi jungiamasis audinys, vadinamas granuliaciniu, sukimba žaizdos kraštai. O jeigu patenka infekcija arba žaizdos kraštai išsiskiria, žaizda gyja įtempdama audinius, su vos matomu plonu randu. Norint išvengti komplikacijų, žaizda susiuvama, kasdien perrišama taikant vietinius antiseptikus. Kad neišsiskirtų žaizdos kraštai, apribojamas fizinis aktyvumas.
„Jauno“ rando stadija. Prasideda po traumos praėjus 10-30 parų. Iš kolageno ir elastinių skaidulų formuojasi granuliacinis audinys. Randas purus, šviesiai rausvas (dėl suintensyvėjusio kraujo tiekimo). Vengiama fizinio krūvio, pakartotinų traumų.
„Brandaus“ rando susidarymo stadija prasideda po traumos praėjus 30-90 parų. Elastino ir kolageno skaidulos suauga išsirikiuodamos tam tikra kryptimi. Į pažeistą vietą mažiau priplūsta kraujo, randinis audinys kietėja ir blykšta. Fizinis aktyvumas jau neribojamas, užsitraukusi žaizda tausojama – ją pažeidus pakartotinai gali susidaryti hipertrofinis arba keloidinis randas.
Visiškai pašalinti randus – sunku arba neįmanoma
Randų korekcija yra bendra chirurgų ir dermatologų problema. Norint pasiekti maksimalų terapinį efektą, labai svarbu išskirti randėjimo fazes ir parinkti procedūras atsižvelgiant į surandėjusio audinio „senaties terminą” ir tipą.
Yra išskiriamos keturios randų rūšys: normatrofiniai, hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai. Ilgiausiai gyja atrofiniai randai, kurie atsiranda tuomet, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis. Todėl šie randai paprastai būna įdubę ir išsiplėtę. Rimtesnį randų gydymą galima pradėti tik tuomet, kai po operacijos praeina 4-6 mėnesiai. Nepraėjus po operacijos 6 mėnesiams, randas yra laikomas „šviežiu“.
Įprastai visiškai pašalinti randus būna sunku, dažniausiai – neįmanoma. „Kadangi rando struktūroje esančios ląstelės negamina pigmento melanino, randas visuomet išsiskiria savo spalva – būna šviesesnis nei kiti odos plotai. Vasaros metu kaitri saulė taip pat nedaro jokios įtakos rando spalvai, jis netampa tamsesnis“, – teigia N. Jasaitienė.
Užsitraukus žaizdai verta pradėti naudoti minkštinančius ir gijimą skatinančius gelius. Randų nerekomenduojama valyti spiritiniais dezinfektoriais. Jie gali nudeginti randėti pradėjusią odą ir taip dar labiau ją traumuoti. Verta naudoti vaistinėse parduodamus gijimą skatinančius gelius ir kremus. Rimtesnis gydymas, pavyzdžiui lazeriu, galimas po traumos praėjus pusmečiui, nes iki tol randas kinta, formuojasi kraujotaka. Šiuolaikiniai lazeriai geba pagerinti rando struktūrą ir sumažinti jo matomumą.
