Socialinių įmonių veikimui prieštaraujama, nes jis brangus ir neefektyvus. Organizacija ragina orientuotis į paramą atvirai darbo rinkai ir ne tik pelno, bet ir socialinio pokyčio siekiančioms socialinėms įmonėms. Pasak LNF, didžiausia parama turi būti skiriama sunkiausios negalios žmonėms, kuriems neįmanoma susirasti darbą atviroje darbo rinkoje.

Šiuo metu Lietuvoje socialinės įmonės daugiausiai įdarbina lengvos ir vidutinės negalios žmones, kurie galėtų dirbti įprastose darbovietėse, o mažiausią darbingumą turintieji ir toliau lieka izoliuoti.

Rankos protezas netrukdo džiaugtis gyvenimu

Bendraujant su Jelena Ivančenko neiškart galima pastebėti, jog mergina nešioja rankos protezą.

„Sunkumų įsidarbinant dėl negalios aš niekada neturėjau. Niekada atėjusi į darbą nesiskelbiu, jog turiu negalią. Kai kurie darbdaviai tai pastebėdavo tik po kurio laiko.“ J. Ivančenko teigia, jog net nesijaučia neįgali – moteris jaučiasi tokia, kaip visi, o dėl to dėkoja artimiesiems ir draugams, kurie neleidžia jai pasijusti kitokiai. Nors moteris gimė be rankos ir nuo tada nešioja protezą, jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžia ir nesijaučia nuskriausta: J. Ivančenko vairuoja automobilį, nardo ir teigia galinti daryti viską, ką gali ir bet kuris kitas sveikas žmogus – taip pat ir dirbti svajonių darbą.

Dirba taip, kaip ir visi

Moteris niekada nenorėtų dirbti socialinėje įmonėje, nors ir nešioja rankos protezą: „Dirbau ne vieną darbą ir visada sakau, kad pirmiausiai esu žmogus, turiu savo gebėjimus ir norėčiau, kad į mane darbdavys žiūrėtų kaip į darbuotoją, o ne kaip į neįgalų žmogų. Tai, kad aš turiu negalią ar kokią kitą ligą, tai tiesiog gali reikšti, ar man reikia pagalbos, ar ne. Pirmiausiai aš esu žmogus, ir mane įdarbinti tik dėl neįgalumo yra negražu, nes tu žinai, kad už tave valstybė gauna subsidiją“, – teigia J. Ivančenko.

Nors moters negalia yra neiškart pastebima, kai kurių neįgalių žmonių sveikatos sutrikimai būna kur kas sudėtingesni ir dėl to jie niekada negalėtų įsidarbinti laisvoje darbo rinkoje. J. Ivančenko manymu, būtent tokie žmonės galėtų įsidarbinti socialinėse įmonėse, o jai išskirtinė pagalba nėra reikalinga. „Esu gabi, mokiausi, turiu tikslų, todėl valstybės parama man nėra reikalinga, nes galiu užsidirbti pati. Dirbu nuo devyniolikos metų, darbą susiradau iškart baigusi mokyklą“, – teigia moteris ir priduria, kad šiuo metu jau devynerius metus dirba Lietuvos neįgaliųjų draugijoje ir mėgaujasi savo darbu. „Noriu daryti gera kitiems žmonėms neišskirdama jų neįgalumo, sukurti jiems padorų gyvenimą. Tai darydama jaučiu malonumą.“

Visi neįgalieji rūpi vienodai

Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad šiuo metu yra parengtas socialinių įmonių įstatymo projektas, kurį rengia darbo grupė, o ją sudaro socialinių įmonių, valstybės institucijų ir neįgaliųjų organizacijų atstovai: „Priimti kompromisai, kad reikia keisti esamą situaciją. Iš esmės yra papildomos socialinės įmonės sąvokos, pridedant tam tikras organizacijas ir viešąsias įstaigas. Pasiektas susitarimas dėl neterminuoto ir terminuoto įdarbinimo įmonėse lengviausios negalios žmonėms. Nėra daug dirbančių sunkią negalią turinčių žmonių, kurie gauna didžiausią darbo subsidiją.“

Lengvesnę negalią turintys žmonės, dirbantys socialinėse įmonėse, gauna šiek tiek mažesnę darbo užmokesčio subsidiją: „Kvestionuojame, kad mes patys pradedame diferencijuoti žmones su negalia, ar jie tikrai gali dirbti laisvoje rinkoje. Tačiau nesvarbu, kokią negalią jie beturėtų – sunkią, vidutinę ar lengvesnę – jie visi mums rūpi vienodai.“ Pasak E. Radišauskienės, pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę visiems laisvoje darbo rinkoje. „Dėl to yra keičiamas ir darbo kodeksas, ir užimtumo įstatymas, o socialinių įmonių įstatymas yra tik viena iš priemonių“, – teigia ji.

Neadekvatus lėšų švaistymas

Henrikos Varnės, asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorės teigimu, valstybės politika turėtų būti orientuota į žmonių su negalia įdarbinimą į atvirą rinką, o ne į tokias struktūras kaip socialinės įmonės: „Darbo rinkoj dirba daugiau nei 40 tūkstančių žmonių su negalia, praktiškai be jokios pagalbos, o su tokiom struktūrom kaip socialinės įmonės yra teikiama ir šiais metais patvirtinta 18 milijonų eurų parama. Mano manymu, tai yra neadekvatus lėšų švaistymas.“

Tuo metu neįgaliųjų socialinių įmonių UAB „BSS grupė“ direktorius Donatas Plečkaitis teigia, jog pataisoms daugeliu atžvilgių pritaria. „Įdarbinti nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties neįgaliųjų įmonėje – labdaringas projektas. Bet su septyniais šimtais nebūtų įmanoma išsiversti šiandien dienai ir įsivaizduokime, kad mes turėtume milijoninį nuostolį subsidijoms. O liekant prie subsidijų ir neturint pelno, iš ko valgyti man pačiam?“ Pasak jo, jeigu iškart bus padarytas toks didelis žingsnis, tai daugelis verslininkų, tame tarpe greičiausiai ir pats D. Plečkaitis, iš tokio mąsto neįgaliųjų įdarbinimo pasitrauktų.