Ėmė trūkti oro, nesinorėjo valgyti
2022 metų gruodį moters neaplenkė ir COVID-19 infekcija. Pasveikusi su vyru išvažiavo atsigauti į Durskininkų sanatoriją, bet viešnagės pabaigoje pradėjo jaustis nekaip: ėmė trūkti oro, nesinorėjo valgyti. Šiuos simptomus palaikė pokovidiniu simptomu.
„Grįžau iš sanatorijos, silpnumas nepraėjo, taigi pridaviau kraujo tyrimams. Gavęs rezultatus, gydytojas paskambino, kad kraujo tyrimai blogi, todėl skubos tvarka išrašė siuntimą į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą.
Atvažiavau vasario 25-ą, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Mane paguldė į Santaros klinikas ir iškart vakare pasakė, kad man – ūmi mieloleukemija. Tuo metu slydo žemė iš po kojų. Jau anksčiau buvau girdėjusi apie šitą ligą“, – portalui „Delfi“ pasakojo A. Rasščevskienė, kurios šeimoje niekas kraujo vėžiu nebuvo sirgęs, nors turėjo artimų giminaičių, sirgusių onkologinėmis ligomis.
Iš karto prasidėjo moters gydymas. Kadangi gydymo metu paaiškėjo, kad organizme uždegimas, Aldonai lašino antibiotikus. Vėliau sekė chemoterapija.
„Aišku, gydytojai mane ramino, kad liga bus pagydoma. Bet iš pradžių buvo daug nerimo“, – neneigė moteris.
Po chemoterapijos gydytojas varėniškei pasakė, kad be kaulų čiulpų transplantacijos ji neapsieis. Tarp artimųjų nebuvo žmogaus, galinčio tapti kaulų čiulpų donoru, bet greitai donoras atsirado iš Vokietijos, tad jau gegužės 11 d. jai buvo padaryta transplantacija.
„10 dienų po transplantacijos lyg ir jaučiausi neblogai, o po to išopėjo burna, pradėjau stipriai viduriuoti, buvo visokios kitokios komplikacijos“, – atviravo A. Rasščevskienė.
Anot moters, transplantacijos šalutinį poveikį jautė visą vasarą: kamavo paeiliui bėrimas, viduriavimas, buvo problemų su kepenimis, inkstais, kojoje susidarė trombas.
„Tačiau gydytojas Andrius Žučenka manimi labai rūpinosi: matydamas, kad vieni vaistai netinka, pakeisdavo kitais. Darė viską, ką galėjo. Tai – gydytojas iš didžiosios raidės“, – žavėjosi Aldona.
Keistiems pojūčiams rasdavo paaiškinimą
Iki ligos A. Rasščevskienė jautėsi pakankamai sveika. Gerdavo tik vaistus kraujospūdžiui sureguliuoti ir plečiančius kraujagysles.
Tiesa, kraujo ligos ženklų būta ir anksčiau, tik moteris jų nesureikšmino.
„Aš vis labiau paprakaituodavau, bet pagalvodavau: „Ai, gal tas klimaksas čia“.
Dar būdavo: pasilenkiu užsirišti batų ir galva pasvaigdavo. Vyrui sakydavau: „Man kažko vis galva pasisuka“. Bet po to kažkaip praeina.
Labai skaudėjo ir dešinę ranką, bet parduotuvėje dirbau, galvojau: gal nuo didelių bambalių – tai alaus, tai kokakolos – kilnojimo man tą ranką skauda. Pradėjo leisti antibiotikus ir praėjo skausmas.
Tik po skiepų hemoglobinas nukrito, bet nelabai žemai – iki 102–111“, – vardijo pašnekovė.
Nepaisant pačios Aldonos ir gydytojų pastangų, liga net ir po transplantacijos buvo atsinaujinusi. Tad lapkričio mėnesį vėl prireikė gydymo. Tuo metu moteris, kurios imunitetas buvo nuslopintas, dar ir pakartotinai susirgo COVID-19 liga.
„Po to gydymo labai blogai jaučiausi, galvojau – neišlaikysiu, bet kažkaip atsilaikiau. Net ir gydytojas sakė: „Nežinojau, kaip baigsis, bet jūsų organizmas – stiprus. Ačiū Dievui, kad jūs išlaikėte“, – prisiminė mediko žodžius A. Rasščevskienė.
Ir, nors moterį vis dar kartais apima silpnumas, ji teigia besijaučianti kur kas geriau: „Jeigu toliau visą laiką būtų taip, galėčiau gyventi“.
Dabar moters kraujo tyrimai yra geri. Dabar ji džiaugiasi, kad turi jėgų ir namus susitvarkyti. Be to, Aldona daug vaikšto – nueina ir iki 3 kilometrų, bijodama kad vėl kojose nesusidarytų trombas.
Išgelbėjo inovatyvus gydymas
Kaip anksčiau yra sakęs daktaras A. Žučenka, ūmi mieloleukemija, kuria susirgo A. Rasščevskienė, yra viena agresyviausių kraujo vėžio rūšių. Jos metu kaulų čiulpuose dauginasi nebrandžios, piktybinės kraujodaros ląstelės, o žmogui labai greita ima trūkti visų sveikų kraujo ląstelių. Tai pasireiškia ženkliai didesne pavojingų infekcijų rizika, mažakraujystės simptomais, kraujavimais.
Plačiau apie šią ligą galite paskaityti istorijoje čia.
Apie A. Rasščevskienės atvejį gydytojas pasakojo, kad, diagnozavus ligą, pavyko pasiekti remisiją, naudojant intensyvią chemoterapiją.
„Deja, nors po pirmo chemoterapijos kurso buvo pasiekta laikina remisija, iš mūsų šaunios medicinos biologų komandos gavome informacijos, kad pacientės leukeminėse ląstelėse yra nustatytos blogos prognozės genetinės pažaidos, siejamos su itin didele leukemijos atkryčio rizika. Remiantis blogos prognozės nustatytomis genetinėmis pažaidomis ir siekiant pacientę išgydyti, buvo atlikta alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.
Kadangi pacientė neturėjo tinkamo giminingo ar negiminingo kaulų čiulpų donoro Lietuvoje, jai kamienines kraujodaros ląsteles donavo donoras iš Vokietijos.
Deja, praėjus pusei metų, įvyko leukemijos atkrytis. Tai – itin sudėtinga situacija, kadangi dauguma pacientų negali toleruoti tolimesnio intensyvaus chemoterapinio gydymo, ir prognozė tampa labai bloga. Tačiau p. Aldonos leukemijos atkryčiui gydyti mes dėl laikinos paramos programos galėjome taikyti taikinių terapija paremtą gydymą „Venetoklaksu“. Gydymas buvo itin efektyvus, nes šiuo metu nebeaptinkame leukemijos ląstelių net ir pačiais jautriausiai tyrimais.
Pacientė tęsia „Venetoklakso“ palaikomąjį gydymą, taip siekiant dar labiau sumažinti pakartotinio leukemijos atkryčio riziką“, – paaiškino daktaras A. Žučenka.
Džiaugdamasis ši sėkmės istorija, gydytojas pastebėjo, kad tokių rezultatų pavyko pasiekti kaulų čiulpų transplantacijos ir taikinių terapijos dėka. Deja, kol kas Lietuvoje modernus taikinių terapijos gydymas nėra kompensuojamas visiems ūmia mieloleukemija sergantiems pacientams.
Kartu gydytojas paragino visus sveikus 18–35 metų žmones registruotis į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Daugiau informacijos apie tai galima rasti interneto puslapyje www.bukgeras.lt.
„Turint didesnį nacionalinį registrą, didėja tikimybė surasti tinkamą donorą Lietuvoje. Tai lemia, kad kaulų čiulpų transplantacijos organizacija ir logistika yra ženkliai paprastesnė, o pacientams šis gyvybiškai reikalingas šis gydymo metodas gali būti pritaikytas greičiau“, – paaiškino pašnekovas.
Galimybė išgelbėti kitam gyvybę
Kaulų čiulpų donorystės svarbą pabrėžė ir kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
„Susirgusiems kraujo vėžiu ne visada pakanka gydymo vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik kaulų čiulpų transplantacija.
Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacijos Santaros klinikose atliekamos nuo 1999 m. Transplantacijos metu ligos pažeistos paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl ima gaminti sveiką kraują.
Pirmiausia donoro ieškoma tarp šeimos narių – tiriami broliai ir seserys, tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 25 proc. Tokiais atvejais donoro paieška vykdoma Lietuvos ir Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Lietuvoje yra apie 20 pacientų, kuriems nuolat planuojama kaulų čiulpų transplantacija. Jie gauna gydymą, ruošiami transplantacijai, jei reikia – ieškoma donoro“, – paaiškino I. Drėgvienė.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 180 kaulų čiulpų transplantacijų. Apie 40–50 iš jų – naudojant negiminingų donorų kaulų čiulpus.
Lietuvos negiminingų donorų registre yra virš 14 000 žmonių, pasiruošusių padėti pacientams, laukiantiems kaulų čiulpų transplantacijos.
„Iš visų užsiregistravusių į negiminingų donorų registrą, kada nors tiks būti donoru tik daugmaž 1 iš 500. Todėl labai svarbu, kad registre būtų kuo daugiau potencialių donorų. Plečiant registrą, didėja galimybės surasti negiminingus donorus visiems pacientams.
Nacionaliniai registrai yra itin reikšmingi, kadangi rasti tapatų donorą toje pačioje etninėje grupėje labiau tikėtina, paieška užtrunka trumpiau, ląstelių nereikia transportuoti. Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, taigi, kuo šis sąrašas gausesnis, tuo didesnė tikimybė surasti tapatų donorą. Kiekvienas donoras, užsiregistravęs Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, automatiškai patenka į Pasaulinį registrą.
Negiminingo donoro iš karto pradedama ieškoti ir Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre, kuriame užsiregistravę jau daugiau nei 40 milijonų, norinčių pasidalinti savo kaulų čiulpais bei taip padėti pasveikti sergantiems kraujo vėžiu. Tačiau pasitaiko, kad tapataus donoro pacientui nepavyksta rasti net ir tarp tokio gausaus būrio savanorių. Taip yra todėl, kad mūsų leukocitų antigenų yra labai daug, o jų kombinacijos – labai unikalios, kartais visame pasaulyje nėra tokio pačio žmogaus. Štai kodėl kiekvienas užsiregistravęs asmuo yra toks svarbus“, – sakė pašnekovė.
Kas ir kaip gali tapti donoru?
I. Drėgvienė pasakojo, kad negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų imtinai, o donuoti, jau esant registre, galima iki 55 metų imtinai.
Donoras, įsirašydamas į registrą, tuo metu dar nieko neaukoja – registracijos esmė yra kraujo arba seilių mėginėlio paėmimas, pagal kurį nustatomi leukocitiniai antigenai. Registracija į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą užtrunka 10–15 minučių: asmuo užpildo anketą apie sveikatą, pasirašo sutikimą būti įregistruotu į kaulų čiulpų donorų registrą bei paimamas asmens žando gleivinės ląstelių (seilių) arba kraujo mėginėlis.
Jeigu imamas žando gleivinės ląstelių mėginėlis, tai daroma specialiu pagaliuku, kurio gale yra švelnus šepetėlis. Ant šepetėlio lieka žando gleivinės ląstelių, iš kurių padaromas tas pats žmogaus leukocitinių antigenų tyrimas, kaip ir imant kraujo mėginį.
Kaulų čiulpų donorystė visiškai nekenkia donoro organizmui, kadangi paimtos ląstelės atsistato per porą savaičių.
Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys piktybinėmis, lėtinėmis ligomis, pažeidžiančiomis organų funkcijas arba kraujo keliu plintančiomis užkrečiamomis ligomis.
Asociacija „Kraujas“ nuo 2004 metų skatina jaunus sveikus žmones registruoti į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą.
