Jeigu dar neseniai dauguma žmonių dirbdavo biuruose, tai, prasidėjus pandemijai, dažnas buvo priverstas savo darbo vietą perkelti į namus.
Net ir dabar, žadant pandemijos pabaigą, ne vienam tenka dirbti ir iš namų, nes dėl savo ar šeimos nario ligos yra priverstas karantinuotis, o galbūt vengia eiti į darbą, kol yra nemažai sergančių aplinkinių. Kai kurie žmonės į biurus tiesiog nusprendė nebegrįžti, pastebėję, kad puikiai galima dirbti ir namuose.
Vieni dėl to, kad gali dirbti iš namų, džiaugiasi: darbas iš namų leidžia ilgiau pamiegoti, padeda sutaupyti pinigų, kuriuos tektų skirti kelionei į darbą ar pietums kavinėse, ir laiko. Visgi nemažai žmonių skundžiasi, kad dirbant iš namų sumažėjo jų produktyvumas ir padidėjo streso lygis. Tad kodėl į darbą iš namų reaguojame taip skirtingai?
Daug kam pokyčiai patiko
Sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė pastebėjo, kad, prasidėjus pandemijai, visi patyrėme kelias pastebimas emocines reakcijas – iš pradžių būta daug nerimo, pasimetimo, buvo ir baimės, po to buvo pykčio bei noro galėti nors kažką.
„Beje, yra nemaža žmonių grupė, kuriems karantino apribojimai nuoširdžiai patiko – ir visai nebūtinai dėl to, kad sutaupė pinigų, ar galėjo rengtis treningais. Matyt, būtų sąžininga apibendrinti, kad poveikis tikrai buvo ir labai pastebimas, tačiau nebūtinai išskirtinai neigiamas.
Gyvenimas daugumai buvo pasikeitęs gana stipriai. Tiesa, nuo to meto, kai pokyčiai buvo dar nauji, kai dar neturėjom būdų ir įpročių prisitaikyti prie jų, jau praėjo nemažai laiko. O ir pačių apribojimų nebeliko tiek daug. Gali būti, kad grįžti jau irgi nebėra kur, net ir atšaukus paskutinius apribojimus, gyvenimas jau bus kitoks visiems laikams.
Dėl pagerėjusio gyvenimo į psichologus žmonės nesikreipia, o dėl suprastėjusios savijautos, santykių, nerimo, depresyvių nuotaikų, beprasmybės jausmo besikreipiančių tikrai padaugėjo“, – kalbėjo psichologė.
Kodėl darbas iš namų patinka ne visiems?
Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į darbą iš namų, pašnekovės teigimu, tai lemia daugybė veiksnių.
„Čia svarbus žmogaus charakteris, patirtis, santykiai esamoje darbovietėje, aplinka namuose, kartu namuose dirbantys ir besimokantys žmonės (ar visiškas jų nebuvimas), galiausiai – net atstumas iki darbo ir kelionei reikalingas laikas. Kiekvienam – vis kitoks priežasčių kokteilis, ir platesnių, apibendrinančių išvadų daryti pagrindo tikrai neturiu.
Gali būti, kad kai kurios priežastys nusveria kitas. Gali būti, kad intravertui tikrai galėtų būti lengviau dirbti iš namų, tačiau, jeigu biure jis turi savo ramų kampą, o namuose – du šunys, trys vaikai, keturi suaugusieji ir visi bando tilpti su savo darbo bei poilsio vietomis į neadekvačiai mažą erdvę, tada darbas biure laimi visiškai be konkurencijos.
Aiškios ribos, kada kuris kriterijus nusveria, irgi nustatyti neįmanoma. Tuo labiau, amžius, lytis, pomėgiai ar kiti pavieniai veiksniai negali būti laikomi paaiškinančia priežastimi. Na, bent jau tokių tyrimų neteko skaityti“, – teigė M. Kuzminskaitė.
Specialistė pastebėjo, kad tie, kurie į ją kreipiasi pagalbos ir kuriems namuose dirbti neramu, paprastai nurodo didelį pašalinių trukdžių kiekį (triukšmą, judėjimą, kvapus), nepatogią darbo vietą ar aplinką, sunkumus, atskiriant darbo ir poilsio laiką, žiūrint plačiau – sunkumus, siekiant subalansuoti darbą ir gyvenimą.
„Negatyviai veikia ir kontaktų su žmonėmis – gyvų, ne per ekraną – trūkumas, per daug įkyri rutina be ryškesnių pasikeitimų, labai patraukliai atrodančios galimybės daugiau valgyti, panirti į socialinius tinklus ar serialus.
Norint atsispirti šiems trukdžiams, reikia skirti daugiau psichinių resursų. Tai labiau vargina, o energijai mobilizuoti naudojame arba nerimą, arba pyktį“, – sakė M. Kuzminskaitė.
Kas padėtų susikaupti?
Anot psichologės, darbo iš namų keliamas stresas kažkuo ypatingai nesiskiria nuo kitų stresą keliančių būsenų. Geriausia su tuo kovoti, identifikuojant stresą keliančias priežastis ir jas sprendžiant tiek, kiek realistiškai yra galimybių. Su tuo, ko pakeisti ar išspręsti negalima – visai tinka susitaikyti. Tam, anot psichologės, yra kognityvinės technikos.
„Fiziologinį nerimo lygį puikiai veikia kvėpavimo, raumenų tempimo pratimai, dėmesingumo praktikos ir meditacijos. Nelabai gera mintis išsirinkti tik kažką, kas patinka, ir nedaryti viso kito, o po to piktintis, kad technika neveikia. Tai – sudėtingas uždavinys, kuriam reikia sudėtingo sprendimo.
Taip pat svarbu ir vertinga pasirūpinti geromis sąlygomis miegui ir tinkama miego trukme, sveika mityba ir lengvu fiziniu aktyvumu, mažinti socialiniams tinklams ir šiaip ekranams skiriamą laiką.
Galimybę susikaupti paprastai galima šiek tiek pastiprinti: pasirūpinti garsą nepraleidžiančiomis ausinėmis, pasirinkti vizualiai netriukšmingą vaizdą prieš save, atšaukti visus nereikalingus pranešimus, kiek įmanoma tartis dėl namų taisyklių su galimybe kiekvienam šeimos nariui gauti ramaus darbo laiko“, – patarė specialistė.
Darbas po darbo
Nemažai žmonių pastebi, kad, dirbdami namuose, jie paprastai daugiau laiko praleidžia darbo vietoje, negu dirbdami biure. Taigi dažnai dirbama ir po darbo valandų.
M. Kuzminskaitė sutinka – toks užsisėdėjimas toje pačioje darbo vietoje ir po darbo valandų tikrai nėra retenybė.
„Mano patarimas būtų labai paprastas – nustatykite kitą, darbo pabaigos žadintuvą. Jam suskambėjus, nustokite dirbti, uždarykite darbines programas, geriausia – išjunkite ir kompiuterį, dar geriau – supakuokite jį į krepšį.
Pertvarkykite savo darbo vietą į „nedarbo“ režimą. Tai nebūtinai turi būti kažkas labai radikalaus, bet nepalikite sau galimybės „užmesti akį kas darosi“ į paštą ar kitas darbines programas ir bent šiek tiek pakeiskite darbo vietą vizualiai.
Nuskambėjus darbo pabaigos žadintuvui, pakilkite iš savo darbo vietos bent pusvalandžiui. Eikite pasivaikščioti, pavalgyti, imkitės kokių nors buities darbų, pramogų ar pomėgių. Geriausiai būtų, jei neatsisėstumėte į tą pačią vietą iki kito ryto. Jeigu taip nepavyksta, tada bent tą pusvalandį veikite kažką visai kito: pasimankštinkite, išsimaudykite, pamedituokite.
Jeigu naudojatės tuo pačiu kompiuteriu ir darbo, ir namų reikalams, nebloga mintis kompiuteryje turėti du vartotojo vardus: vieną – skirtą darbui, kitą – kitiems reikalams. Taip bus mažiau pagundų vėl imtis darbo.
Pasistenkite prisiminti, kad nepailsėję nebūsite geresni ir produktyvesni darbuotojai rytoj. Net, jeigu šiandien kažko padarysite daugiau, ilgainiui būsite reikšmingai mažiau produktyvūs. Todėl nesiimkite pjauti šakos, ant kurios sėdite“, – pamokė pašnekovė.
