Labai dažna streso priežastis – darbų gausa, kai, atrodytų, nieko nespėji, o jie vis kaupiasi ir kaupiasi. Apie tai, kodėl taip nutinka, kokie požymiai byloja, kad žmogus patiria stresą ir kas gali padėti iš to išsivaduoti, portalui „Delfi“ pasakojo sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė ir „Camelia“ vaistininkas Arnas Janušauskas.
Kodėl apsiimame daugiau darbų nei sugebame atlikti?
M. Kuzminskaitė dažnai susiduria su klientų skundais, kad darbų yra daugiau nei spėja: „Norėčiau pasakyti, kad visus besiskundžiančius darbo kiekiu vienija tai, kad darbą jie turi, tačiau tai, žinoma, būtų bandymas pajuokauti“, – šyptelėjo psichologė, pridūrusi, kad į tokią padėtį žmones įstumia įvairios priežastys: ambicijos, nekantrumas, konkurencingumas, negebėjimas pasakyti „ne“, finansiniai sunkumai, pasipriešinimas pokyčiams, didelis problemų kiekis kitose gyvenimo srityse, sveikatos būklė ir dar daug kitų priežasčių ar bet kurių jų derinys.
Anot pašnekovės, vieno paprasto ir universalaus šios problemos sprendimo nėra.
„Jeigu tai būtų paprastai sprendžiama problema, greičiausiai jau būtume ją išsprendę. Nereikėtų užmiršti, kad yra daug žmonių, kurie tiesiog mėgaujasi dideliu darbo kiekiu, ir tokios situacijos iš viso neįvardija, kaip problemos“, – pastebėjo psichologė.
Nesugebėjimas susikaupti nėra kūrybiškų žmonių bruožas
Neretai darbų gausa užgriūva dėl to, kad žmogus, nebaigęs vienos užduoties, griebiasi kitos. Kartais nesugebėjimas susikoncentruoti, „šokinėjimas“ nuo darbo prie darbo laikomas kūrybiškų žmonių bruožu.
Vis tik psichologė sako, kad išties nuoseklus darbų atlikimas yra ne kūrybiškumo, o dėmesio pastovumo savybė, kuri išmokstama.
„Išskirtiniais atvejais, kai kalbame apie dėmesio sutrikimus, tai gali būti ir nuolatinis negebėjimas susikaupti į vieną objektą ilgesniam laikui. Tačiau šie atvejai tokie reti, kad daugumai nevertėtų bandyti to pritaikyti sau“, – įsitikinusi M. Kuzminskaitė.
Anot pašnekovės, dėmesį nuo užduočių automatiškai gali atitraukti netikėti judesiai, garsai, kvapai, temperatūros pokyčiai, prisilietimai – bet kokia jutiminė informacija.
„Tai – automatinė reakcija, vadinamasis orientacijos refleksas. Atitrauktą dėmesį grąžinti sunku, ypač kol dar nesupratome, koks tai dirgiklis, o nereaguoti iš viso – beveik neįmanoma. Todėl žymiai geresnė mintis yra pasirūpinti tokia darbo aplinka, kurioje būtų kuo mažiau nereikalingų dirgiklių – ir imtis nuosekliai treniruoti gebėjimą išlaikyti dėmesį. Daugumai tai turėtų pavykti be didesnių sunkumų“, – neabejojo psichologė.
Žmonės, kuriems sunku pasakyti „ne“
Kita priežastis, dėl kurios dažnai susikaupia neatlikti darbai ir dėl to žmogus nuolat jaučia įtampą, yra nesugebėjimas pasakyti „ne“.
„Nesugebėjimas pasakyti „ne“ susijęs su asmeninių ribų nustatymu. Pavienės traumos irgi gali būti tokio elgesio priežastimi. Tačiau taip pat gali elgtis žmogus, kuris sistemingai buvo slopinamas ir kontroliuojamas vaikystėje, todėl niekada neišmoko turėti savo nuomonės.
Taip gali elgtis ir žmogus, kuris niekada nepatyrė jokios kontrolės, tad niekad neišmoko tinkamai ja naudotis pats. Tai gali būti situacinis bejėgiškumas, kai dėl kokios nors priežasties žmogus renkasi atrodyti bejėgišku arba jaučiasi bejėgis konkrečioje situacijoje“, – vardijo galimas priežastis M. Kuzminskaitė.
Anot specialistės, apie gebėjimą nustatyti ribas verta ir paskaityti, tačiau labiausiai padėtų sistemingos treniruotės sakant „ne“ – iš pradžių lengvesnėse situacijose, pavyzdžiui atsakant į klausimą, ar norės kavos su cukrumi. Įgavus kiek daugiau pasitikėjimo savimi – ir sudėtingesnėse situacijose.
„Gerai veikia ir mintinės treniruotės įsivaizduojamose situacijose, jos tinka ir kaip pasiruošimas tikroms situacijoms“, – patarė psichologė.
Užuot įvykdę užduotį, ją atidėlioja
Darbai gali kauptis ir dėl to, kad jie yra atidėliojami.
„Tačiau atidėliojimas nėra vienintelė priežastis. Be to, jis gali būti su konkrečiu žmogumi net nesusijęs. Tai gali būti ir visos organizacijos problema neefektyviai planuojant darbų srautus, ir įvairūs netikėtumai, kurių nepavyksta greitai išspręsti, net tokie dalykai, kaip jau ilgai trunkanti pandemija, gali visai rimtai sujaukti ir geriausią darbų kiekių planavimą“, – neabejojo M. Kuzminskaitė.
Psichologės nuomone, sprendimo būdas priklauso ir nuo atidėliojančio žmogaus, ir nuo atidėliojimo priežasčių.
„Kartais padeda racionalesnis, objektyvesnis darbo įvertinimas – gal jis ne toks sudėtingas ir baisus, kaip atrodė iš pradžių. Gali padėti ir darbo suskaidymas mažesnėmis užduotimis, kai kuriais atvejais – darbų planavimo pagerinimas, darbų sąrašų, prioretizavimo ir kategorizavimo sistema.
Dažnai rekomenduojama atliktus darbus apdovanoti – nuo atlikto darbo išbraukimo iš sąrašo iki mažų pertraukų ar malonių veiklų. Būna, kad atidėliojama tam, kad nepriartėtų tikimybė būti atsakingas už darbo rezultatą ar sėkmę – neatliktas darbas negali nepavykti.
Suprasti, kas geriau veiktų, gali padėti atidesnė atidėliojimo priežasčių analizė. Išsamių išvadų apie žmogų tik pagal atidėliojimo elgesį nereikėtų, tačiau tai vienas iš svarbių požymių, vertinant žmogaus psichologinį portretą“, – mano M. Kuzminskaitė.
Kas praneša apie stresą?
Kaip minėta, nesibaigianti darbų gausa yra viena iš streso priežasčių. Tiesa, žmonės ne visada suvokia, kad gyvena nuolatinėje įtampoje. Juk stresas nebūtinai pasireiškia psichologiniais požymiais. Apie jį praneša ir fiziniai simptomai.
Kai kurie jų, pasak M. Kuzminskaitės, susiję su simpatinės sistemos suaktyvėjimu, kuomet sutrinka termoreguliacija – tai pila karštis, tai virpama nuo šalčio, džiūsta burna, dreba rankos ar kojos, sunku kvėpuoti arba kvėpavimas pasidaro labai dažnas ir paviršutinis, spazmuoja raumenis (dažnai kaklą ir pečius, bet kartais apima ir gumulo gerklėje pojūtis, kamuoja skrandžio ar pilvo skausmai, mėšlungis).
Apie stresą gali byloti ir suprastėjęs dėmesys, atmintis, miegas padidėjęs dirglumas bei reakcija į regimai nereikšmingus dalykus.
„Ilgalaikio streso pasekmės dar prastesnės: negaunant galimybės persijungti į parasimpatinę būklę ir pailsėti, atsigauti, „susiremontuoti“, žmogaus organizmas netenka galimybės atsistatyti, pradeda jaustis imuniteto silpnėjimo pasekmės, padažnėja įvairios ligos, kenčia ne tik matomos dalys (plaukai, odos sveikata ir spalva, svoris), bet ir visi vidaus organai“, – įspėjo psichologė.
Jai antrino ir vaistininkas A. Janušauskas: „Streso simptomai dažniausiai yra galvos skausmas arba svaigimas, nuo didelės įtampos gali ir pykinti. Taip pat gali raižyti skrandį, pilvą, sukilti rūgštingumas.
Gali pasitaikyti ir krūtinės skausmų, pagreitėti širdies plakimas. Kitiems pasitaiko, nors patys to nejaučia, dantų kalimas ar griežimas prieš užmingant arba miegant. Gali kankinti ir nemiga“.
Patarimai, kaip sau padėti
Taigi, streso simptomai yra įvairūs. Bet kaip gi sau padėti?
A. Janušauskas siūlė visų pirma pabandyti pašalinti tai, kas stresą sukelia.
„Jeigu tai nepavyksta, nusiraminimui naudojami papildai, kurių sudėtyje yra įtampą raminančių žolelių (pvz., valerijonas, apyniai, melisa, rausvosios pasifloros, pipirmėtės). Stresą padeda sumažinti ir B grupės vitaminai (B1, B2, B6), magnis.
Jeigu naktį sudėtinga užmigti, geriausiai gali padėti melatoninas. Ir, žinoma, vertėtų bent valandą prieš miegą padėti šalin telefoną ar kompiuterį“, – įspėjo vaistininkas.
O ką daryti, jeigu stresą kelia nesibaigiantys darbai? Psichologė patarė: „Jeigu per darbus „nesimato galo“, pirmiausia siūlyčiau imtis savo visagalybe paremto įsitikinimo, kad darbams galas bus.
Dauguma darbų yra užduočių srautas. Jeigu tas srautas sustos, nebeliks ir poreikio turėti tokį darbuotoją. Todėl geriau jau tegul nesustoja. Į ką svarbiau orientuotis yra tai, kokiu greičiu ir su kokia kokybe jūs užduotis atliekate.
Jeigu per dieną padarėte sau įprastą užduočių kiekį, ir jas atlikote pakankamai gerai, vadinasi, tą dieną dirbote gerai, nesvarbu, ar liko nepadaryto darbo, ar ne“.
M. Kuzminskaitė rekomendavo pakeitusiems darbą, o ypač jo pobūdį, iškart neišsikelti per aukštai kartelės, antraip tai kels įtampą: „Nekelkite sau tikslo naujame darbe dirbti taip pat gerai, kaip geriausias darbuotojas. Geriausias darbuotojas greičiausiai turėjo galimybę sukaupti daugiau patirties. Ir jūs su laiku dirbsite greičiau ir geriau, jeigu tik neskirsite laiko nereikalingam pergyvenimui. Ramiai, susikaupę, diena iš dienos tobulindami savo įgūdžius, pasieksite ir geresnių rezultatų. Svarbu, kad dabar darote taip, kaip geriausiai šiuo metu galite“.
