– Šiais laikais, jei tik pajaučiamas didesnis nerimas, stresas, žmonės nori vaistų ir, pageidautina, kuo stipresnių, kad kuo greičiau suveiktų. Kaip manote, ar natūraliomis priemonėmis, žolelėmis galima kovoti su stresu, nemiga?
– Aš tikiu, kad vaistažolės gali padėti kone visais gyvenimo atvejais, tačiau kiekvienas žmogus ir kiekviena situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti individualių, tam žmogui ir tai konkrečiai situacijai, pritaikytų natūralių priemonių. Stiprūs cheminiai vaistai kartu su kitomis priemonėmis gali trumpam padėti, kai yra labai staigios ir ūmios situacijos. Tačiau jeigu jums reikės vartoti stiprius vaistus ilgą laiką, tuomet tikrai verta pasidomėti alternatyviais jūsų problemos sprendimo būdais: fitoterapija (gydymas vaistažolėmis), aromaterapija (eterinių aliejų panaudojimo būdai), mineralų terapija (litoterapija), sveiko judesio metodai (pvz. Feldenkrais), muzikos, spalvų terapijos ir kiti natūralūs, žmogui artimi sveikatinimosi būdai, kurie gali būti naudojami vieni arba kompleksiškai derinant tarpusavyje.
Stresas, nerimas, nemiga tarpusavyje susiję, be to, tai labai natūrali žmogaus būsena – atsakas į žmogaus gyvenimo būdą, t.y. kaip jis gyvena savo mintyse, žodžiuose ir darbuose. Jeigu darote tai, kas jums miela ir artima širdžiai, tuomet tikrai turėtumėte dažniau būti labiau laimingas nei paniuręs ar sergantis nervinės sistemos išsekimo ligomis. Augalų ir žmonių gyvenimai gana panašūs: nedidelis stresas augalams įjungia savisaugos mechanizmus ir augalai pradeda gaminti daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda augalui būti stipresniam.
Panašiai ir mūsų gyvenimuose: nedidelis stresas padeda mums įjungti daugiau pastangų kažko siekti, suaktyvėja organizmo vidiniai resursai ir būname stipresni. Tačiau jeigu tos stresinės situacijos yra nuolatinės, augalas gali nusilpti ar žūti, o žmogus gali labai pervargti, o tada jau ateina ir kitos sveikatos problemos. Taigi vaistažolės irgi žino, kas yra stresas, jos gali būti naudingos stiprinant žmonių nervinę sistemą ir išvengti kitų rimtų susirgimų.
– Kokios žolelės padeda kovoti su stresu, nerimu? Kaip jas vartoti?
– Nervinės sistemos stiprinimui ir atsparumo stresui didinimui naudingi augalai adaptogenai: rausvoji rodiolė, šlamagraižė leuzėja (paprastasis rapontikas), juodasis eleuterokokas, kininis ženšenis ir kt. Kiti vaistiniai augalai, kurie gali palaikyti gerą nuotaiką visos dienos metu, tai: siauralapis gaurometis, paprastoji jonažolė, vaistinė juozažolė (vaistinis isopas), paprastasis raudonėlis ir kiti. Visus minėtus augalus galima vartoti atskirai po vieną arba galima daryti jų mišinius. Tik reikia žinoti, kad lapai ir žiedai maišomi atskirai nuo šaknų.
Įprastai arbatas ruošiame taip: 1–2 arb. š. 200 ml karšto vandens, apie 90 laipsnių, uždengus palaikyti 10–15 min. Vaikams reiktų rinktis du, tris kartus mažesnes dozes (daugiau apie vaistažoles vaikams galite rasti Mariaus Lasinsko knygose: „Vaikai vaistažolių pasaulyje“, „Vaistažolių pasakos“ ir „Sveikatos receptai visai šeimai“). Jeigu gersite vieną augalą, tuomet gerkite 7 dienas ir darykite 3 dienų pertrauką, tada vėl kartokite. Jeigu gersite kelių vaistažolių mišinį, gerkite 21 dieną ir darykite 7 dienų pertrauką. Dažniausiai pradžiai taip vartoti reikėtų 2–3 mėnesius, o jeigu sveikatos problema yra lėtinė, tuomet gali reikti vartoti 6–12 mėn., dažnai ir ilgiau.
Taip pat čia reiktų paminėti ir bičių produktus, ypač bičių pienelį, kuris gali būti vartojamas deriniuose su vaistažolėmis. Ne veltui kalbama apie vaistažolių ir bičių draugystę. Yra daug mokslinių straipsnių patvirtinančių, kad bičių produktai pagerina vaistažolių įsisavinimą organizme. Medus, bičių duonelė, propolis, bičių pienelis turėtų užimti garbingą vietą šalia vaistažolių jūsų namų sveikatos vaistinėlėje, jeigu norite turėti stiprią nervinę sistemą ir stiprią apsaugą nuo įvairių ligų.
– Kokios žolelės padeda užmigti?
– Vaistažoles, kurios veikia migdančiai ir raminančiai, reikėtų gerti antroje dienos pusėje ir prieš miegą. Užmigti ir nusiraminti padeda šie augalai, nuo silpnesnio link stipriausio: mėta, melisa, ramunė, avižų žolė, paprastoji sukatžolė, vaistinis valerijonas, paprastasis apynys, paprastasis amalas.
Galima gerti po vieną arba pasigaminti mišinį, pvz.:
– Melisų žolė 5 g;
– Mėtų lapai 5 g;
– Ramunių žiedai 5 g;
– Sukatžolių žolė 5 g.
Sumaišykite lygiomis dalimis, 1–2 arb.š. į 200 ml karšto vandens, palaikyti uždengus 15 min. Gerti po 1 stiklinę kokią 18–19 val. ir dar 1 stiklinę 30 min. prieš miegą su trupučiu medaus.
– Ir pabaigai, gal dar turite kokių nors patarimų, kas padėtų nuo streso, nerimo, ypač dabartiniais laikais, kai aplink tiek daug neigiamos informacijos?
– Ir vaistažolės, ir bičių produktai, ir kitos natūralios priemonės ir būdai gali žmogui padėti tvarkytis su stresu ir nerimu, tačiau pirmiausia pats žmogus turi įdėti daugiausiai pastangų, kad išsiaiškintų, kokios tikrosios priežastys jam sukelia nerimą. Suprantama, kad šiais laikais žmonių nervinei sistemai tenka ypatingai daug krūvio, todėl reikia ieškoti tos stiprybės vietos, kur galėtumėte sustoti, nurimti ir peržvelgti savo gyvenimą. Vieniems labai padeda nuoširdi malda, kitiems buvimas gamtoje, o kitiems tiesiog reikia pakeisti aplinką ir nuvykti į Nidą 3 dienoms be išmaniojo telefono, pasivaikščioti tais nuostabiais pušynų takais nuo marių link jūros ir atgal. Miškų ošimas padeda atsipalaiduoti, o pušys suteikia žvalumo. Po 3 dienų pamatysite, kaip tapote ramesnis, kaip ramiai reaguojate į įvairias situacijas, tiesiog kitomis akimis pamatysite save iš naujo ir gal ateis kokių protingų minčių, nes būnant miške žmogus tampa paprastesnis, natūralesnis ir ramesnis.
