Pirmas žingsnis – daugiau šviesos
Vienas iš svarbiausių dalykų yra šviesos kiekis. Šviesos trūkumas gali lemti prastą nuotaiką ir slogią būseną.
„Vasarą šviesos daugiau, rudenį vis mažėja ir mes matome, kaip prastėja reikalai. Nesvarbu, ar dienos šviesa, ar dirbtinė, nors dienos šviesą labiau asocijuojame su gerais dalykais. Būnant šviesoje akys signalizuoja smegenims, kad šiuo metu yra diena ir reikia būti aktyvioje būsenoje. O smegenys šią būseną kuria išskirdamos serotoniną, laimės hormoną.
Jei nuotaika prislėgta, visų pirma reikėtų pabandyti užsidegti daugiau šviesos. Taip galima šiek tiek pagerinti savo būseną“, – laidoje „Sveikatos receptas“ kalbėjo M. Kuzminskaitė.
Nors kai kurie labiau mėgsta užsidegti tik mažą lempą ir būti prieblandoje, to daryti nereikėtų. Net ir dirbtinė šviesa padeda pakelti nuotaiką.
Nepamirškite gero miego ir dienotvarkės
Labai svarbus ir geras miegas. Tad prieš einant miegoti visas šviesas, taip pat ir televizorių, telefoną, kompiuterį reikia išjungti.
„Jei visą vakarą praleidžiame su telefonu, kuris šviečia į veidą, gauname daug tiesioginės šviesos, laimės lyg ir daugiau, bet neprasideda miego ciklas. Miegui reikia tamsos, tik tada stabdomas serotonino išsiskyrimas, pradedama išskirti melatoniną, kuris slopina. Kol nepradeda išsiskirti melatoninas, tol neužmiegame“, – pasakojo psichologė.
Tie žmonės, kurie naktį naudoja daug šviesos ir daug laiko praleidžia prie telefono, kompiuterio, gali susidurti su miego sutrikimais. O tai tik blogins bendrą savijautą.
Nereikėtų pamiršti dienotvarkės, nes ji taip pat gali padėti.
„Organizmas gyvena ciklais ir, kai gali numatyti ciklą, jam yra paprasčiau, nekyla papildomas stresas. Būtų gerai turėti rutiną. Jei ji slegia, tikriausiai jos yra per daug ir nereikėtų savęs taip versti jos laikytis. Jei žmogus žino priežastį savo savijautos ir pasekmes, tai natūraliai turėtų nukreipti teisingu keliu“, – sakė pašnekovė.
Atsistokite ir eikite
Geresnei savijautai padeda ir lengvas fizinis aktyvumas. Jį reikėtų palaikyti visada visais metų laikais, mat tai vienas iš būdų, padedančių kovoti su liūdesiu.
„Nebūtina turėti jokių kilimėlių, smilkalų, tiesiog reikia atsistoti ir eiti“, – patarė psichologė ir ragino nebijoti šalčio ar prasto oro, nes jis trukdo tik iš pradžių, o vėliau einant kūnas sušyla.
Kartu su fiziniu aktyvumu reikalinga ir sveika vertinga mityba. Jei bandome slopinti savo blogą būseną saldžiu, kaloringu maistu, pradeda suktis kitas ydingas ratas – visada norime nesveiko maisto, augantis svoris vėl kelia nerimą ir tai sveikatai nepadeda. Saldus, kaloringas maistas suteikia malonumą smegenims, bet neilgai trukus krentame į cukraus duobę ir reikia vėl naujos cukraus dozės.
„Šilta arbata tikriausiai suveiks daug geriau nei pyragėlis, ji ir dėl šilumos, ir dėl savo sudėties suveiks daug geriau. Pats arbatos gėrimo procesas gali būti raminantis“, – sakė pašnekovė.
Ar nuobodulys yra bloga būsena?
Šaltuoju metų laiku, kai nesinori ilgai būti lauke, o dienos trumpos, gali užklupti ir nuobodulys. Tačiau tai, pasak psichologės, nėra bloga būsena. Ji netgi turi savo privalumų.
„Visos būsenos yra geros ir turi savo funkciją. Nuobodulys yra kognityvinės stimuliacijos trūkumas. Trūksta smegenims medžiagos, su kuria ji galėtų dirbti. Labai priklauso nuo to, ką mes paprastai veikiame, nuo įprasto informacijos srauto, kurį gauname. Bet koks pokytis tame sraute irgi gali sukelti stresą. Informacijos trūkumas sukelia nuobodulį, perteklius sukelia stresą. Arba žmogus „išsijungia“, nebepakelia tokio krūvio, nieko nebemato, nebegirdi ir panašiai“, – sakė M. Kuzminskaitė.
Kovoti su nuoboduliu nereikia, jei jis netrukdo gyventi. Tai diskomforto, trūkumo būsena, bet ji nėra žalinga. Leidus pabūti nuoboduliui kyla labai gerų idėjų, ką veikti. Pasak pašnekovės, jei netoleruojame nuobodulio, nepaliekame sau to tuščio lapo ir užsiimame tik rutinos dalykais.
Psichologė pasakoja, kad tokios iš tiesų egzistuoja diagnozė, kuri vadinasi sezoninis nuotaikų sutrikimas ar svyravimas. Šis sutrikimas būdingas keičiantis metų laikams, ypač, jei jie keičiasi labai ryškiai – kad ir iš šalto pavasario į labai šiltą vasarą. Tai pasireiškia žmonėms, kurių nuotaika nėra tokia stabili kaip kitų.
„Jie paprastai į tai jautriau sureaguoja, kaip ir į bet kokius pokyčius gyvenime. Kai kažkas keičiasi, tai sukelia nerimą, stresą. Reikia prisitaikyti iš naujo, kitaip rengtis ir panašiai“, – kalbėjo M. Kuzminskaitė. Sezoninis nuotaikų sutrikimas pasireiškia žema motyvacija, prislėgimu, žmogus nieko nenori, pasaulis, aplinkiniai žmonės, perspektyvos yra vertinamos prastai.
Tačiau pokytis netrunka visą laiką ir, kai tik žmogus pripranta ir prisitaiko prie rutinos, tai nebeerzina ir nebekelia blogų jausmų.
„Reikia kažką daryti ir imtis veiksmų, jei sezoninis nuotaikų svyravimas trukdo gyventi. Visos nuotaikos yra normalios ir liūdėti yra taip pat normalu, kaip ir džiaugtis. Tai reikėtų tiesiog priimti. Jei žmogus sugeba tai priimti, nieko daugiau daryti nereikia. Jei nėra jėgų ir noro imtis net pačių būtiniausių darbų, tikriausiai jau reikėtų kažką daryti“, – sakė laidos pašnekovė.
Slogi, bloga nuotaika turi trukti ilgiau nei kelias savaites, kad būtų pradedama galvoti apie ligą, rimtesnius sutrikimus. Pasak psichologės, jei iš tiesų vystosi depresija, tai nėra dėl blogo oro. Jis prisideda prie visos blogos būsenos, bet nėra pagrindinė priežastis. Atskirti, ar tai jau depresija, gali padėti specialistai.
Psichologė pastebi, kad labai svarbu suvokti, jog pats žmogus gali daug ką padaryti dėl savo savijautos.
„Nelabai svarbu, kuo žmogus užsiima – ar meditacija, joga, sportu, skaitymu, jei tai jam padeda ir gerina savijautą. Blogai tada, kai žmogus nepripažįsta, kad jo savijauta yra bloga ilgą laiką, neigia tai. Tik peržengęs ribą pradeda rūpintis savimi. Ta riba labai svarbi. Reikia suprasti, kad pats gali pasirūpinti savo savijauta, pats susigalvoti, ką reikia daryti, kad būtų geriau.
Gali būti ir taip, kad blogą savijautą žmogus neigia visą gyvenimą. Tikrai pažįstame tokių žmonių, kurie visada ir visur teisūs, visada turi savo nuomonę. Jie nepriima išorinės informacijos ir informacijos apie save. Kad pamatytum save, reikia kažkokiu būdu pasižiūrėti į save iš šono, išgirti kritiką iš kito žmogaus. Sąmoningiems žmonėms lengviau save pastebėti. Žmonės, kurie nenori gilintis į save, dažniausiai ir turi tą gynybinę poziciją“, – kalbėjo M. Kuzminskaitė.
6 psichologės patarimai, kurie padės pagerinti psichologinę būseną:
– Kiek įmanoma, būkite šviesoje dienos metu;
– Nepamirškite gero miego;
– Sveikai maitinkitės;
– Užsiimkite fiziniu aktyvumu;
– Prisiminkite, kad ir pats galite kažką padaryti, kad galite bent šiek tiek kontroliuoti situaciją. Jei lyga lietus, galima pasiimti skėtį;
– Planuokite į priekį, ką galima veikti vėliau ir turėkite dienotvarkę.
