Svarbu ne tik suplanuoti valandas, bet ir susitaikyti, kad visko spėti nepavyks

Išlaikyti balansą tarp vaikų auklėjimo ir darbo, pasak psichologės M. Kuzminskaitės, įmanoma, tačiau dirbant namuose, laukia nauji iššūkiai ir tenka iš naujo nusistatyti taisykles: „Sąlygos smarkiai pasikeitė: vaikai lieka namuose, jiems reikia atsakyti į daugiau klausimų, o tėvai irgi lieka namie bei dirba kitaip. Taigi, tam reikia skirti laiko: su popieriumi, pieštuku, ekranu ar panašiai, reikia padaryti namų darbus ir kalendoriuje pasidalinti valandas.“

Nors bendrų dienotvarkės suplanavimo patarimų, tinkančių visoms šeimoms, pasak psichologės, nėra, itin svarbu pirmiausia suprasti paties laiko ribotumą: „Geram laiko planavimui pirma būtina išvada – laiko nėra neribotai daug, visada jo tiek pat – 24 valandos per parą, jį galima tik dalinti.“ Planuojant dieną, sako pašnekovė, neretai paaiškėja, kad norima nuveikti daugiau nei leidžia turimi laiko ištekliai, todėl tenka rinktis, o čia labai padeda prioritetai:

„Jei norima kažką nuveikti darbe ir kažką namie su vaikais, reikia išsirinkti, kas yra jūsų abiejų sričių prioritetai.“ Vėliau, suskirsčius darbines veiklas pagal prioritetus, pasak pašnekovės, reikėtų pradėti nuo svarbiausių, ta pati taisyklė galioja ir planuojant laiką, skirtą šeimai bei namams – vieniems, anot psichologės, svarbiausia padėti vaikams paruošti namų darbus, susitvarkyti namus, kitiems – galbūt pamiegoti:

„Taip, nepavyks įveikti visko. Su tuo reikėtų susitaikyti ir sau pripažinti, kad visko nespėsime, tačiau, pradėję nuo svarbiausių darbų, didžiąją, svarbiausiąją dalį vis tiek padarysime.“ Problemų čia, anot specialistės, atsiranda perfekcionistams, kurie, siekdami padaryti viską, nuvertina poilsio svarbą, trumpina miego valandas, taip vargindami organizmą ir mažindami savo produktyvumą.

Padės sutartiniai ženklai: uždarytos durys gali reikšti svarbų darbinį susitikimą

Kaip paaiškinti vaikui, kad šiuo metu negali jam skirti tiek dėmesio, kiek jis norėtų? Tai, anot M. Kuzminskaitės, labai priklauso nuo to, kokio amžiaus atžala yra: „Visai maži, darželinio amžiaus vaikai to nesupranta. Ne todėl, kad jie pikti, įžūlūs ar pan. Jie yra per maži, kad mąstytų logiškai. Gal todėl ir veikia darželiai, kad su tais vaikais tartis neįmanoma.“

Darbas iš namų tampa tikru iššūkiu.

Vėlesniame amžiuje, sako pašnekovė, jau reikėtų su vaiku tartis, tačiau nederėtų pervertinti atžalos galimybių šiuo požiūriu, nes suprasti priežastis ir pasekmes, mąstyti abstrakčiai bei logiškai vaikai išmoksta tik paauglystėje, o iki tol praverčia tam tikros taisyklės:

„Pavyzdžiui, sutarti, kad dabar yra mano valanda, kol laikrodis nerodys, tarkime, 11 valandos, aš būsiu užsidariusi ir neatsakysiu tau į jokius klausimus, palauk. Reikėtų nuosekliai laikytis tos taisyklės. Nereikia nustatyti per daug taisyklių ir tikėtis tokio pat komforto, koks buvo dirbant ofise. Kažkiek nuolaidų reikės daryti ir kažkokie kompromisai turės būti, bet formuoti visą struktūrą reikėtų per taisykles.“

Psichologė pataria tėvams su vaikais susitarti dėl akivaizdžių, tėvų užimtumą liudijančių ženklų, pavyzdžiui kambario, kuriame dirbama, durų uždarymas, reiškiantis, kad tėtis ar mama turi svarbų darbinį pasitarimą.

Vaikų prioritetų skirtumas ir tėvų darbai iki vėlumų: kaip pasielgti, kad visi išloštų?

Darbų nukėlimas į vėlų vakarą ar net naktį – dar viena dažno darbuotojo karantino metu realybė. Psichologė sako, jog jei darbo pobūdis leidžia liberaliau skirstyti valandas – gana neblogas sprendimas intensyviau darbuotis ryte, tuomet perpiet praleisti laiką su vaikais, o vakarop užbaigti darbus.

Pasidalinimas vaikų priežiūros valandomis su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais – taip pat sprendimas, leidžiantis tam tikromis valandomis maksimaliai koncentruotis į darbinę veiklą, žinant, kad šiuo laiku su vaikais užsiima kitas žmogus.

Kuo atžalos mažesnės, tuo pastovesnė, pasak psichologės, turėtų būti jų rutina, mat vaikus ramina struktūruotumas ir galimybė prognozuoti ateitį. Nors nusistovėjusi dienotvarkė nuteikia teigiamai, veiklos toje dienotvarkėje turėtų būti įvairios, nes taip, anot specialistės, efektyviai pailsima nuo prieš tai buvusio užsiėmimo:

„Poilsis atsiranda tuomet, kai, tarkime, dvi valandas skaitėte knygą, pavargote ir dabar einate pasivaikščioti. Kuomet veiklos savo turiniu skirsis tarpusavyje – jums nenusibos, pailsėsite ir diena bus turininga.“

Tėvai, auginantys paauglius, pašnekovės teigimu, turėtų dienos rutinoje palikti laisvų valandų, kuriomis jų vaikai užsiima tuo, kuo patys nori, pabūna su savimi, savo pasaulyje, bendrauja su draugais: „Jei mažiems vaikams norisi būti su tėvais, tai paauglių prioritetas – leisti laiką su draugais ir bendraamžiais. Kiekvienoje rutinoje turėtų būti kiekvienam tinkančių komponentų. Visi tikriausiai negaus visko, ko nori, bet patenkinti pagrindinius kiekvieno šeimos nario poreikius reikėtų.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)