Nustatė priedus
Darbas turi būti tinkamai apmokamas visiems: ir įstaigų vadovams, ir eiliniams kvalifikuotiems medikams, kurie pavargo laikyti ištiestą ranką, bėgioti per keletą darboviečių ar dirbti keliais etatais, kad užsidirbtų pragyvenimui.
Vakar Kauno miesto taryba nustatė tarnybinių atlyginimų priedus Savivaldybei priklausančių poliklinikų ir ligoninių direktoriams. Pagal Tarybos priimtą tvarką, gydymo įstaigos vadovams gali būti nustatomas iki 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedas, atsižvelgiant į įstaigos pelno padidėjimą ir papildomai uždirbtas lėšas.
Nors maksimalaus priedo negavo nė vienas direktorius (didžiausias patvirtintas 35 proc. priedas), tačiau jų darbo užmokestis su visais priedais, koeficientais atrodo gana solidžiai.
Lyderis tarp Savivaldybei priklausančių gydymo įstaigų - Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius, kurio darbo užmokestis didžiausias - 7425 litai.
Palyginimui - ligoninės darbuotojo vidutinis mėnesinis pirmojo ketvirčio darbo užmokestis - 1211 litų. 2-osios klinikinės ligoninės vadovo darbo užmokestis - 7260 litų, vidutinis darbuotojo - 1250 litų. Šilainių poliklinikos atitinkamai - 6600 ir 1134 litai, Greitosios medicinos pagalbos stoties - 5940 ir 1260 litų, Centro poliklinikos - 5280 ir 976 litai, Kalniečių poliklinikos - 5280 ir 1007 litai, Dainavos poliklinikos - 5280 ir 1092 litai, Šančių poliklinikos - 5005 ir 909 litai, Slaugos ligoninės - 4455 ir 862 litai.
“Absurdas, kad gydymo įstaigų vadovams atlyginimus nustatinėja Savivaldybė, kuri pinigų neskiria. Juk pinigus uždirba gydytojai, - piktinosi Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. - Vadovų atlyginimų koeficientai turi būti nustatyti Respublikos mastu, o atlyginimas turėtų būti “pririštas” prie gydymo įstaigos darbuotojų atlyginimo vidurkio. Tada vadovas būtų suinteresuotas stengtis didinti darbo užmokestį savo darbuotojams. Savivaldybė, vadovaudamasi šalyje nustatytomis koeficientų ribomis, galėtų skirti konkrečiai kiekvienos įstaigos vadovui mažesnį ar didesnį koeficientą, atsižvelgdama į įstaigos vadovo atsakomybę, darbo apimtį”.
Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidento Algirdo Radvilos nuomone, gydymo įstaigų vadovų atlyginimai turėtų būti susieti ne su vidutiniu įstaigos gydytojų atlyginimu, bet su minimaliu.
Vadovaujasi Tarybos patvirtinta tvarka
Kauno savivaldybės sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė teigė, kad ligoninės ar poliklinikos vadovo darbo užmokestis negali viršyti praėjusio ketvirčio įstaigos darbuotojų 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Vadovų tarnybinio atlyginimo koeficientai nustatomi pagal tai, kokiai kategorijai priskiriama įstaiga, o įstaigos kategorija nustatoma pagal suteikiamų medicinos paslaugų apimtis.
Aukščiausią atlyginimo koeficientą (11) turi 2-osios klinikinės ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas, nes ligoninė per metus suteikia paslaugų už daugiau kaip 20 milijonų litų. Šilainių poliklinikos direktoriaus Vidmanto Obelieniaus ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovo Skirmanto Paukščio atlyginimų koeficientai - 10. Šių įstaigų paslaugų apimtys per metus sudaro nuo 10 iki 20 milijonų litų.
“Gydymo įstaigų vadovų atlyginimų dydžiai apskaičiuoti pagal galiojančią tvarką, kurią prieš trejus metus patvirtino miesto Taryba, - teigė D.Kaunienė. - Niekas nieko protingiau, kaip nustatyti atlyginimų koeficientus, priedus, nesugalvojo. Kai Kaunas patvirtino minėtą tvarką, kitų miestų savivaldybės nuo mūsų nusižiūrėjo ir pritaikė savo įstaigoms”.
Etatinis atlyginimas optimizmo nekelia
Lietuvos gydytojų sąjungos duomenimis, gydytojo atlyginimo vidurkis iki gegužės 1-osios buvo apie 2100 litų, slaugytojos - apie 1300. Prognozuojama, kad, gegužės mėnesį pakėlus gydytojų atlyginimus, vidutiniškai jie padidės apie 100-200 litų, slaugytojų 100-150 litų.
2-osios klinikinės ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas teigė, kad jo vadovaujamos įstaigos gydytojai vidutiniškai uždirba apie 2000, o slaugytojos - apie 1500 litų.
“Ligoninės gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis susideda iš algos ir kintančio priedo. Pastarojo dydis priklauso nuo darbo rezultatų, - sakė T.Jankauskas. - Gegužės mėnesį alga gydytojams ir slaugytojoms pakilo apie 15 procentų. Pirmą kartą pakėlėme atlyginimus ir ūkio darbuotojams, kurie gaudavo po 650 litų. Jei jiems nedidinsime darbo užmokesčio, nebebus kam dirbti”.
Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius teigė, kad iki gegužės 1-osios vidutinis gydytojo atlyginimas buvo apie 1350 litų, slaugytojų - apie 980. Dabar gydytojai gaus apie 1500, o slaugytojos - per 1000 litų.
Dainavos poliklinikos šeimos, vidaus ir vaikų ligų gydytojų vidutinis atlyginimas - 1340 litų, gydytojų specialistų - 1235, slaugytojų - 910 litų.
Reputacija ir skandalai
“Nenormalu, kad gydymo įstaigų vadovai gauna tūkstantinius atlyginimus, o visos “bitės” - gydytojai ir slaugytojos, kurie uždirba pinigus, gauna labai menką darbo užmokestį. Darbuotojai dažniausiai nežino, kiek uždirba jų vadovas. Pavaldiniai tik būna girdėję apie didelius priedus, premijas direktoriams. Atsakymo apie tai ne visada sulauki ir iš įstaigų steigėjo. Bėda dar ir ta, kad konkursus į gydymo įstaigų vadovų postus dažniausiai laimi ne geriausi kandidatai, o lojaliausi, savi žmonės. Konkursų tvarka turi būti peržiūrėta”, - tvirtino Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Algirdas Radvila.
Gydymo įstaigų vadovai nerodo didelio entuziazmo, kai imamasi domėtis jų darbo užmokesčiu, bet juk jie - ne privatūs verslininkai, o už teikiamas paslaugas užsidirbančių iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų viešųjų įstaigų vadovai.
Kad ir kaip būtų gaila ir apmaudu, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, tarp labiausiai korumpuotų įstaigų yra valstybinės ligoninės ir poliklinikos. Į skandalą įsivėlęs ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius T.Jankauskas, kurio veiklą tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir teisėsaugos institucijos.
