Kitas teigiamas Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnis – atlyginimų didinimas ir prie jų atskira eilute gydymo įstaigoms skirtos 0,4 proc. dydžio išmokos nusidėvėjusiai technikai, patalpoms atnaujinti. Finansavimas vadinamiesiems amortizaciniams atsiskaitymams, Anykščių pirminio sveikatos priežiūros centro direktorės nuomone, naujas ir labai naudingas sprendimas.
Kam ta diagnostika, jei nėra kur gydytis?
Specialistė teigiamai vertino ir sveikatos profilaktikos programas - prostatos specifinio antigeno tyrimus vyrams, moterims – krūties, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programas, papildomai kompensuojamus tyrimus sergantiems cukriniu diabetu. „Tačiau ir tose gerose programose tiek blogybių, kad vardyk neįvardijęs“, - sakė Z.Neniškienė.
Pasak medikės, jau dabar moterys nebegali rasti „kas darytų mamogramas, tos kurios spėjo, tai spėjo“.
„Jei radai patologiją, reikia siųst moterį mamologui-onkologui, bet ir tokiu atveju konsultacijoms moterys užrašomos tik spalio mėnesiui. Tai kam ta ankstyva vėžio diagnostika, jei negydoma? Pacientes siūloma siųsti į centrą, kur konsultacija kainuoja 90 litų, tačiau tiek mokėti gali tik nedaugelis“, - problemas vardijo gydytoja.
Ligoninė – ne cirkas
Kalbėdamas apie hospitalizacijos mažinimą, ministras pavyzdžiu mini Švediją, kurioje į ligonines guldoma daug mažiau žmonių.
„Tačiau švedai nepalyginamai sveikesni. Jei ministras naujas profilaktikos programas taikytų 10 metų, ligoninių uždaryti nė nereikėtų, jos savaime nunyktų. Sveikas žmogus net negultų į ligoninę. Ten gi ne kurortas, ne teatras, ne cirkas. Žmogui namie žymiai geriau, jį ten ir sienos gydo“, - kalbėjo Anykščių pirminio sveikatos priežiūros centro vadovė.
Anot jos, į ligoninę ir taip daug kas nevažiuoja, nebent didelės „bėdos“ prispirtas. „Šeimos gydytojas, bijodamas didžiulės atsakomybės, pats prašo žmogaus, tik būk gerutis, gulk į ligoninę, išsitirk, kad neliktų kaltas, nes draudiminė medicina dar neveikia“, - sakė Z.Neniškienė.
Medikės nuomone, galimybė išsitirti stacionare turi būti suteikta kiekvienam „neaiškiam“ arba atokiau gyvenančiam žmogui. „Į tyrimus reikia atvykti anksti ryte, nevalgius, pasiruošus, nes laboratorijos dirba tik iki 10 valandos, o jei nėra autobuso, žmogus neturi automobilio, ką tada daryti?“, - specifines periferijos problemas dėstė poliklinikos vadovė.
Nesuvokia kaimo problemų
Miestelių medikai mano, jog rajonams nepalankūs sprendimai priimami ir dėl to, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje nėra pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio atstovo.
„Ministras šeimos gydytojams žadėjo, kad ši klaida bus ištaisyta, tačiau, atseit, įstatymai negeri, todėl siūlė kreiptis į politikus, Seimą, kad juos pataisytų. Tačiau jo kažkodėl nereikėjo taisyti į tarybą įtraukiant 4 atstovus iš tretinio lygio – Santariškių direktorių, Kauno medicinos universiteto klinikų vadovą, tretiniam lygiui atstovaujantį Gydytojų sąjungos vadovą ir patį ministrą, kuris dirbęs respublikinėje ligoninėje. Kas iš priimančių sprendimus supranta apie rajoną? Vadinasi tam kaimo žmogeliui darbo nėra, sveikatos priežiūros nėra!“, - piktinosi Anykščių pirminio sveikatos priežiūros centro vadovė.
Z.Neniškienės duomenimis, Švedijoje šeimos gydytojas per dieną priima 7-12 pacientų, o Lietuvoje nuo 20 iki 40, Trakuose - net 50 pacientų per dieną.
„Be to šeimos gydytojui užkrautos didžiulės socialinės problemos. Pacientą reikia pavežti kai nėra autobuso, kai jis neturi už ką grįžti, nes pensija maža. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nėra socialinių darbuotojų, tam neskirtas finansavimas. Tai ne sveikatos apsaugos ministerijos problema, bet šeimos gydytojai priversti ją spręsti“, - sakė medikė.
Kodėl iš periferijos bėga specialistai
Anykštietė prisiminė, kaip medikai iš pradžių labai teigiamai priėmė Ž.Padaigos siūlymą mažinti šeimos gydytojų aptarnaujamų pacientų skaičių, tačiau nežinojo, jog už mažesnę apylinkę nebus paliktas toks pat atlyginimas.
„Dabar dauguma nesutinka, kad būtų mažinamas darbo krūvis, nes praranda dalį pajamų, o mes jo pridėti negalim. Pagal darbo kodeksą, tai traktuojama kaip tas pats, o ne papildomas darbas, todėl už jį reikia mokėti kaip už viršvalandžius, o viršvalandžiams pinigų neskirta. Žodžiu, užburtas ratas“, - dar vieną prieštaringai vertinamą ministro sprendimą komentavo gydytoja.
Rajonuose dirbančių medikų nuomone, naujoji sveikatos politika prisidėjo prie to, kad periferijoje pradėjo stigti specialistų. Nežinodami, ar bus paliktos ligoninės, ar nesikeis gydymo įstaigų statusas, specialistai pradėjo žvalgytis į didžiąsias klinikas, kur be kita ko mokami daug didesni atlyginimai.
„Kai nėra specialistų, vėl visas krūvis tenka pirminiam lygiui. Respublikinėse gydymo įstaigose arba Panevėžio apskrities ligoninėje mūsų pacientams sako, kad ne jų rajono, liepia susimokėti už konsultacijas arba 3-6 mėnesius laukite eilėje“, - Anykščių žmonėms iškylančias problemas vardijo Z.Neniškienė.
Viskas krinta ant žemutinės laktos
Dar viena pirminių sveikatos priežiūros centrų specialistų minima problema – vieningų gydymo metodikų nebuvimas. „Firmos vienaip moko, specialistai kitaip, literatūra trečiaip aiškina. Kaip tam kaimo gydytojėliui susigaudyti? Paskui sako, kad mes ne tuos vaistus skiriam, kad mus firma nupirko. Tačiau tik ta firma ir temoko. Per ministerijos organizuojamus 200 valandų kursus gauni žinių, bet ne visose srityse. Medicina labai greitai kinta, todėl šeimos gydytojams turėtų būti išleisto metodikos“, - sakė medikė.
Su kompensuojamųjų vaistų metodikomis, gydytojos nuomone, yra atvirkščiai. Jos keičiasi taip dažnai, kad „gydytojui reikia turėti sekretorę, kuri „Valstybės žiniose“ sužiūrėtų visus pakeitimus“.
„Išleido bazinių vaistų kainyną, sumokėjom po 25 litus, po trijų dienų išeina 7 puslapių pataisymas. Tai kur tuos 7 puslapius padėti? Prisiklijavom, bet tie puslapiai kliūva, nerandam...“, - atviravo gydytoja, prisimindama, kaip kaimo veterinarai vertina pirminės sveikatos priežiūros grandies situaciją. Juokaudami sako, jūs - kaip žemutinė vištinytės lakta, ant kurios nuo viršaus viskas krinta. Pataria kreiptis į gaidį ir aiškintis kad darytų tvarką.
Neministras Ž.Padaiga nieko neveiks
Ž.Padaiga, paklaustas, ko nepavyko padaryti būnant ministru, visų pirma minėjo nepakankamus pokyčius visuomenės sveikatos srityje.
„Per metus laiko būtume galėję išbandyti, kaip veikia nauja struktūra, ją patvarkyti, bet kol kas tik kalbame tik apie šios srities reformos pradžią. Man šiek tiek gaila laiko, kurį praleidome labai įnirtingai diskutuodami, bandydami įveikti tą pasipriešinimą, kurį pati sistema rodė nenorėdama persitvarkyti. Bet ką darysi, džiaugiuosi, kad dabar šis procesas vyksta ir manau nesustos, kas beateitų į ministro poziciją“, - sakė politikas.
Laikinojo ministro teigimu, kitose srityse viskas vyko pagal Vyriausybės programos priemonių planą. „Būtų buvęs smagu pačiam pamatyti papildomo savanoriško sveikatos draudimo startą, kuris pagal Vyriausybės priemonių planą suplanuotas šių metų pabaigoje. Tai irgi būtų stiprus ir labai įdomus žingsnis“, - sakė politikas.
Paklaustas, kuo užsiims nebebūdamas ministru, Ž. Padaiga sakė: „Tiesiog nieko neveiksiu“. Vėliau pridūrė, kad planuoja grįžti į universitetą ir daryti tuos darbus, kuriuos yra pradėjęs.
