Valgymo sutrikimai. Kas tai? „Netikęs problemų sprendimo būdas, neišspręstos neigiamos emocijos, kurios nuolat kaupiasi ir įveikti jas išgyvenančiam žmogui nebeįmanoma“, – atsakė valgymo sutrikimų prevencijos projektų vadovė Ieva Brukaitė.

Pavojinga karuselė

Pasak I.Brukaitės, žmogus netikusį sprendimo būdą pasirenka nesąmoningai, nors pasirinkimo šaknys gali slypėti toli praeityje. Paprasčiausiai ima ir atsiranda vienas iš kelių stiprių faktorių: stresas, vertės pojūčio, darbo praradimas, artimo žmogaus netektis, paauglystėje – nepriimtini komentarai.

Jautresnieji reaguoja skausmingai ir įsisuka į pavojingą karuselę – dietas arba persivalgymą.

„Dieta jau pati savaime yra didelis stresas organizmui. Pradėjęs riboti maistą žmogus nebegali sustoti. Procesas tęsiasi, kol susergama anoreksija. Antroji valgymo sutrikimų bėda – bulimija. Tai problemų sprendimas persivalgant, o po to prievarta atsikratant suvartoto maisto – jį išvemiant, pašalinant iš organizmo laisvinamaisiais vaistais“, – dėstė pašnekovė.

Sudėtingas gydymas

I.Brukaitės tvirtinimu, medicinoje valgymo sutrikimai priskiriami psichikos ligoms. Tačiau konkrečių medikamentų joms išgydyti nėra. Būtinas kompleksinis gydymas – psichoterapija, psichomotorinė, meno terapija. Dažniausiai problema yra lydima depresijos, todėl gydytojas skiria antidepresantus.

„Nuo valgymo sutrikimų kenčiantis žmogus patenka į savęs naikinimo procesą. Nuolat ribojant suvartojamo maisto kiekį ar atsisakant kai kurių produktų, organizmas netenka daugelio būtinų medžiagų. Pasekmės gali būti liūdnos – dantų iškritimas, kaulų retėjimas ir trapumas, raumenų atrofija, smegenų tūrio mažėjimas, net mirtis“, – vardijo I.Brukaitė.

Persivalgymas švenčių dienomis ir nuolatinis – nėra vienas ir tas pats dalykas. Pastarasis valgymo sutrikimas labai neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Gyvenimas griūna su kiekvienu dėl emocinių problemų suvartotu per dideliu maisto kiekiu.

Didžiulį kalorijų kiekį suvartojęs žmogus graužiasi, bet vėl kartoja tą patį. Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centre buvo atlikti tyrimai. Jų išvada nedžiugina – kas ketvirtas šių problemų turintis žmogus neatmetė galimybės nusižudyti.