Net 41 procentas Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų – jau pensinio amžiaus medikai. Dabar įstaigai trūksta keturių gydytojų.
Metus besitęsiančios naujų specialistų paieškos – bevaisės. Besidominčiųjų laisvomis darbo vietomis yra, tačiau juos persivilioja Panevėžio ligoninė. Stoties direktorius Vilius Mitka nesitiki, kad situacija galėtų pasikeisti.
„Greitoji visais laikais buvo gydytojų tarpinė stotelė. Jei prisikviečiame specialistus, tai tik pusei ar ketvirčiui etato. Visi renkasi Panevėžio ligoninę, kur ir darbo užmokestis didesnis, ir perspektyvos geresnės“, – pabrėžė V.Mitka. Iš vienuolikos gydytojų tik penki turi visą etatą.
Panevėžio greitoji išsilaiko tik dėl užtarnauto poilsio atsisakiusių medikų. Greitojoje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis – 49 metai, felčerių – 51-eri.
Nors kol kas pastarųjų specialistų stočiai netrūksta, tačiau V.Mitka pripažįsta, kad jau laviruojama ant kritinės ribos – didesnė dalis darbuotojų vyresni nei 60 metų, o prognozių, kad bus sulaukta naujų, – nėra.
„Nuo 1998-ųjų šalyje neberengiami felčeriai, o skubiosios pagalbos specialistai dar nepradėti rengti“, – apie paradoksalią situaciją kalbėjo V.Mitka.
Kreipėsi į šalies valdžią
Analogiška situacija ir rajono Savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Jos vedėja Eugenija Bartusevičienė pabrėžė: kolektyvo amžiaus cenzas artėja prie pensinio, todėl darbuotojų trūkumas greitai taps rimta problema.
Jau dabar rajono stoties medikų amžiaus vidurkis nebesiskiria nuo miesto kolegų – apie 50 metų. Šiuo metu rajono greitoji pagalba dirba tik puse sastato. Stotyje yra tik du gydytojai, tiek pat trūksta.
„Turi žmonės daugiau nei vieną etatą, todėl pas pacientus dar suspėjame“, – pabrėžė E.Bartusevičienė. Ji teigė, kad darbuotojų ieškoma jau ilgiau nei pora metų, tačiau ekstremalus darbas už ne per didžiausią atlygį medikų nevilioja. Vidutinis mėnesinis greitosios pagalbos gydytojų darbo užmokestis siekia 1500 litų neatskaičius mokesčių. Ligoninėje mediko uždarbis didesnis keliais šimtais litų.
Darbuotojų trūkumas – visos šalies greitųjų medicinos pagalbos stočių skaudulys. Penktadienį į Kaune vykusį Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigų asociacijos suvažiavimą susirinkę medikai priėmė rezoliuciją, kurioje pasisakoma prieš GMP privatizavimą ir norima, kad jų paslaugos būtų pripažintos strateginėmis.
„Pagrindinė problema – darbuotojų stygius bei greitųjų medicinos pagalbos stočių finansinė padėtis. Kolektyvai sensta, o jauni specialistai susiranda kitą darbą. Dabar, kai pagal paskyrimą nebeprivaloma atidirbti, niekas nenori į tokias vietas eiti. Absolventai stengiasi įsidarbinti didmiesčių ligoninėse, o greitosios stotys, galinčios pasiūlyti 1400 litų algą, dabartinių specialistų nebetenkina“, – pažymėjo asociacijos pirmininkas Rimvydas Juodviršis. Negana to, kad nuo 1998-ųjų šalyje neberuošiami felčeriai, greitosios pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos investicijų iš valstybės nebesulaukia nuo 1995 metų. „Darbo užmokesčiui lėšos padidintos, tačiau ūkinė padėtis visai liūdna“, – “Sekundei” konstatavo R.Juodviršis.
Vejamės Afriką
Antrinio lygio specialistų ieško ir rajono poliklinika. Dauguma jų darbuojasi dar nuo poliklinikos atidarymo laikų. Ką tik studijas baigusių medikų netenkina tokia darbovietė – ieškoma firmų, galinčių pasiūlyti didesnį nei poliklinikos 2500 litų uždarbį.
“Kas iš to, kad darbą siūlančius skelbimus dedame, jei niekas nesidomi?“ – nebematė prasmės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Alfonsas Šlekys.
Specialistų problema sprendžiama bandant prisivilioti medikus iš kitų įstaigų bent papildomam darbui. Šiuo metu penkiems Panevėžio ligoninės gydytojams rajono poliklinika yra antroji darbovietė.
Dar penkis pavyko prisikviesti iš Ukmergės. Jie porą kartų per savaitę atvažiuoja į Panevėžį. Bandymas į rajono polikliniką prisivilioti kėdainiškius specialistus nebuvo toks sėkmingas – ten taip pat trūksta gydytojų ir net 14 jų važinėja į Kėdainius iš Kauno.
„Vilčių, kad bus kitaip, nesimato. Specialistų per mažai šalyje paruošiama, o ir tie patys į užsienį išvažiuoja“, – kalbėjo A.Šlekys.
Miesto poliklinikai šiuo metu trūksta penkių specialistų: chirurgo, psichiatro, bendrosios praktikos gydytojų. Laikinai einanti poliklinikos direktorės pareigas Irena Čeilitkienė pripažino: netolimoje ateityje specialistų reikės dar daugiau.
Iš 90 gydytojų apie 25 proc. jau pensinio amžiaus. Užtarnauto poilsio išeiti gali vos ne pusė pediatrų ir ginekologų. Kol kas vyriausi poliklinikos medikai, sulaukę tik 60-ies, tačiau nėra, kas po kelerių metų juos galėtų pakeisti.
„Specialistų problema tik gilės. Atvažiuojantieji pas mus atlikti rezidentūros praktikos nelinkę Lietuvoje ilgai užsibūti – galvoja apie Norvegiją, Švediją. Po 10 metų sugrįžę jie čia kurs privačius kabinetus. Šiandien mediko darbas Lietuvoje labai sunkus: reikalavimai dideli, darbo sąlygos prastos, o atlygis mažas“, – apibendrino padėtį I.Čeilitkienė.
Žvelgdama į perspektyvą direktorė šalies medicinai neprognozavo pakilimo. „Besivystančiose Afrikos šalyse prie gydytojų kabinetų taip pat nusidriekia kilometrinės eilės“, – Lietuvos ateitį numatė I.Čeilitkienė.
Didžiausia miesto gydymo įstaigų konkurentė, nuviliojanti specialistus, Panevėžio ligoninė Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje skelbia ieškanti 32 specialybių medikų. Kol kas atsiliepė tik vienas – ligoninė įdarbino anesteziologą.
Pasak ligoninės Personalo skyriaus viršininkės Jolantos Gertienės, tikimasi, kad Panevėžyje pasiliks ir keli rezidentūrą baigsiantys traumatologai. Nors skelbiamas laisvų darbo vietų skaičius nemažas, tačiau J.Gertienė tikina, kad didelio specialistų trūkumo ligoninė nejaučianti.
„Gydytojai turi daugiau nei vieną etatą. Jei sulauktume naujų specialistų, jiems sumažėtų darbo krūvis“, – išeitį mato vedėja.
