Kita vertus, džiugu, kad vis dažniau pavyksta jį diagnozuoti ankstyvos stadijos, nors žmonėms nėra psichologiškai malonu kreiptis dėl šios problemos į gydytoją.

ES storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą vėžio rūšis (2004 m. buvo 149 400 susirgimų atvejai, nuo jo mirė 72 300 žmonių). Visame pasaulyje per metus nuo kolorektalinio vėžio miršta daugiau nei pusė milijono žmonių, storosios žarnos vėžys užimą trečiąją vietą pagal sergamumą ir tai sudaro maždaug 9 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų.

Didžiausi sergamumo rodikliai – Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Gan dažnai storosios žarnos vėžiu sergama JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, žymiai rečiau Kinijoje bei Afrikos šalyse. Apskritai išsivysčiusiose šalyse užregistruojama 63 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų. Sergamumas gaubtinės žarnos vėžiu vienodas tiek vyrams, tiek moterims, o tiesiosios žarnos vėžys 20–50 proc. dažnesnis vyrams.

Svarbiausia – ankstyva diagnostika

Specialistai pabrėžia, kad anksti nustatytas storosios žarnos vėžys žymiai pagerina gydymo efektyvumą bei padidina tikimybę pasveikti. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. pacientų, sirgusių kolorektaliniu vėžiu, atlikus operacijas pavyko gerokai prailginti gyvenimo trukmę.

Tačiau viena didžiausių kolorektalinio vėžio problemų ir yra ta, kad nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai žarnyno vėžys diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Antra vertus, egzistuoja tradiciškai neigiamas psichologinis aspektas: žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį.

Tačiau kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Gydant storosios žarnos vėžį, priklausomai nuo ligos stadijos, taikomi visi trys kombinuoto piktybinių navikų gydymo būdai – chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis. Ypač geru efektu pasižymi biologinė terapija.

„Storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas, be abejo, priklauso nuo jų stadijos, – teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas – Jei diagnozuojame naviką ankstyvų stadijų, didžioji dalis mūsų pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų. Džiugu, kad Lietuvoje 2004 m. 1–2 stadijos kolorektalinio vėžio diagnozavome daugiau nei 40 proc.“, – sakė jis. Taip pat Lietuvoje nepakanka informacijos apie stomą, po kai kurių kolorektalinio vėžio operacijų suformuotą dirbtinę išangę. Tuo tarpu pasaulyje atliekami didelės apimties atrankiniai tyrimai vertinant pacientų su stoma gyvenimo kokybę.

Milijonas naujiems vaistams

Storosios žarnos vėžiui gydyti Lietuvoje ne pirmus metus centralizuotai perkami vaistai „Oxaliplatinum“, „Irinotecanum“, kuriems šiemet taip pat skirta 1 mln. Lt. Tačiau pirmą kartą sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos įsakymu vaistui, skirtam metastazavusiam gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui gydyti („Bevacizumab“) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skirta 1 mln. Lt. Centralizuotai SAM nupirktais vaistais bus gydomi dienos stacionarų pacientai, kuriems šį vaistą skirs juos gydantys gydytojai.