„Jei paaiškės, kad aš teisus, išlaidas priteis kaltininkui, tačiau pirmiausia juk turiu tuos 4 tūkst. eurų turėti“, - pabrėžė mokslininkas. Dėl minėtų priežasčių jis pats nesidomėjo, ar kas naudojasi jo išradimais, nes „nieko iš to“.
Sveikatos politikos centro diskusijoje apie mokslinių tyrimų finansavimo ir naujų technologijų diegimo praktikoje problemas medicinos srityje dirbantys mokslininkai teigė pasigendantys bent menkiausio Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio šiai sričiai.
„Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde tarėmės, kur artimiausius 3 metus nukreipti Vyriausybės mums duodamus maždaug 6 milijonai litų aukštųjų technologijų kūrimui. Tačiau svarstant kurias kryptis remti net nesigirdėjo Sveikatos apsaugos ministerijos balso, kad gal vis dėlto dalį pinigų reikėtų nukreipti į biotechnologijas medicinai. Matyt, 6 milijonai litų ministerijai yra smulkmė dėl kurios neverta pakovoti?“, - stebėjosi Biochemijos instituto direktorius.
Kolegai antrino ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros profesorius Ričardas Rotomskis. Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerija turi įsisąmoninti, kad medicinos mokslas - specifinis ir nenusiimti atsakomybės už jo plėtros ir finansavimo galimybes.
Mokslininko nuomone, Sveikatos politikams pats metas pradėti mąstyti apie prioritetines medicinos kryptis, kad pacientams netektų važiuotų gydytis svetur ir čia vystyti technologijas, nes „ kas geriau už medikus, kurie dirba su konkrečiu kenčiančiu žmogumi, žino, į ką turėtų atkreipti dėmesį mokslininkai“.
Pažangą stabdo nešvarūs tarptautinių korporacijų žaidimai
„Lietuvos mokslininkai kuria naujus gaminius, bet koks bus jų santykis su kompanijomis ir korporacijomis, kurios yra monopolizavusios visą rinką? Seniai dirbu šioje srityje ir puikiai žinau, kokius nešvarius žaidimus žaidžia stambios tarptautinės korporacijos, kad išmuštų iš rinkos visus kitus gamintojus, tarp jų ir Lietuvos. Patys gabiausi Lietuvos jauni žmonės mokslininkai-medikai dirba šių firmų atstovais ir tikrai sąžiningai atidirba savo pinigus, užmušinėdami bet kokią iniciatyvą čia prasimušti naujai gamybai“,- kalbėjo profesorius V. Laurinavičius.
Mokslininkas įsitikinęs, jog ministerijos vaidmuo šioje vietoje – nulinis, ji į tai nesikiša. Ir jei kokia nors korporacija paskelbia aiškų melą apie kokį nors Lietuvos gaminį, nesiima nei ieškoti teisybės, nei ginti. „Neva tai tik mūsų reikalas ir vien mes turime aiškintis. Nematant ministerijos palaikymo, mokslo instituto darbuotojams nusvyra rankos“, - pabrėžė Biochemijos instituto vadovas.
Jeigu mokslininkai turi gerą idėją, jie patys eina pas gamintojus ir su jais tariasi, derasi. V. Laurinavičius žodžiais, valdininkai šiame žaidime nedalyvauja. Jo nuomone, tai neteisinga, nes Sveikatos apsaugos ministerija turi atstovauti Lietuvos interesams.
Sveikatos politikos centro idėjų klubo diskusijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas valstybę prilygino verslo struktūroms, kurias domina aiškūs, suprantami ir su perspektyva, kad bus pritaikomi praktikoje, eksperimentai.
„Visai neseniai valstybės finansinės galimybės į visus dalykus vertė žiūrėti labai praktiškai. Požiūris į mediciną taip pat buvo gana trumparegiškas, baigdavosi šia diena. Šiandien jau pradedame kalbėti ir vykdyti ligų profilaktikos programas, o sekantis žingsnis tikriausiai bus mokslinių tyrimų, kurie ribojasi su praktika, finansavimas“, - sakė H. Baubinas.
Ministerijos sekretorius pripažino, jog medicinos mokslo srityje persipina Švietimo ir mokslo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos, tačiau pripažino būtinybę ir pastarajai institucijai ieškoti galimybių remti prioritetinių sričių mokslinius tyrimus. Jų finansavimui atskira eilute neva galėtų atsirasti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Kur dingo šūkis „Pirk prekę lietuvišką“?
„Sveikatos apsaugos ministerija visų pirma orientuojasi į masinį gydymą – kasdienių problemų sprendimą. Tačiau investicijos į pasaulinio lygio tyrimus, kurių rezultatais sėkmės atveju galėtų pasinaudoti kelios dešimtys retomis ligomis sergančių pacientų – kol kas per didelė prabanga“, - ministerijos atstovo žodžiais abejojo farmacinės bendrovės „Sanitas“ generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas. Jo nuomone, naujų vaistų kūrime tarpininkaujantys sveikatos politikai greičiausiai būtų apkaltinta kurios nors kompanijos protegavimu, todėl „pati ministerija tame dalyvauti taip pat negali“.
„Be to, įstojus į Europos Sąjungą (ES) vietinių gamintojų skatinimas netoleruojamas. Politikai negali garsiai rėkti norintys paremti lietuvišką pramonę ar vietinė mokslą. Kaip pastebėjote, įstojus į ES dingo anksčiau kartoti šūkiai „Pirk prekę lietuvišką“, - pabrėžė farmacininkas.
Įmonės vadovas minėjo dar vieną naujųjų technologijų diegimo medicinos praktikoje stabdį. Anot jo, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje nėra specialistų, kurie pilnai prisiimtų atsakomybę už naujo produkto kokybę ir saugumą.
Nepaisant minėtų trukdžių, vietiniai farmacininkai domisi Lietuvos mokslininkų atradimais, o taip pat moksliniais tyrimais, kurių rezultatas – produktas, telpantis į konkrečią vaisto formą: ampulę, buteliuką, švirkštą, tabletę ar kapsulę. Svarbu, kad jis būtų lengvai transportuojamas ir turėtų tam tikrą galiojimo laiką.
Kitų šalių patirtis parodė, jog medicininės paskirties produktų rinkoje gali išsilaikyti ne tik didžiosios kompanijos, bet ir mažesnės įmonės, turinčios kelis originalius produktus ir dėl to galinčios gana sparčiai vystytis. „Mes taip pat esame atviri lietuviško produkto kūrimui. Tiesiog reikia tai daryti. Kodėl gi ne?“, - svarstė S. Jurgelėnas.
Tarp lyderių - lazerių optinės technologijos
Pastaraisiais metais pagrindiniai Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja, mokslininkai sukuria vis naujų gydymo metodų, tačiau kovoje su ligomis ir mūsų sveikatą veikiančiais neigiamais faktoriais vis dar lieka daug neišspęstų problemų. Tai augantis sergamumas onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, sąnarių, kitais susirgimais. Kuo ankstyvesnė jų diagnostika bei nauji gydymo metodai ir telkia mokslininkus bendram darbui.
Anot profesoriaus R. Rotomskio, iš visų naujausių vėžio diagnostikos ir gydymo metodų kol kas labiausiai ištirta ir išbandyta fotosensibilizuota terapija. Infraraudonųjų spindulių optiniu lazeriu poliarizuota šviesa leidžia padidinti energijos kiekį ląstelėse bei funkcinį ląstelių aktyvumą, žmogaus vidaus organuose, audiniuose, odoje sukelti gydomąjį ir biostimuliacinį efektą, suaktyvinti kraujo mikrocirkuliaciją, imuninę sistemą, mažinti uždegimą, skausmą.
Anot Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktoriaus pavaduotojos mokslo reikalams Jolantos Dadonienės, fotodinaminė terapija - tai būdas šviesos pagalba sukelti patologinio židinio destrukciją.
„Norint Lietuvoje sėkmingai plėtoti sensibilizuotos terapijos metodą bei plėtoti šio metodo taikymą ne onkologinėje medicinoje, būtina tęsti pradėtus fotofizikinius, fotobiocheminius ir fotobiomedicininius tyrimus bei vystyti vieną iš perspektyviausių šiuo metu optinės diagnostikos ir biopsijos metodiką“, - pabrėžė mokslininkė.
Šiuo metu svarbiausias Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto poreikis nanotechnologijų srityje – naujų fotoaktyvių medžiagų paieška ir jų pritaikymas medicinoje. Itin mažos, specifinėmis savybėmis pasižyminčios dalelės galėtų išspręsti kai kurių reumatinių ligų progresavimo ar net atsiradimo problemas.
„Institutas prieš du metus pradėjo naują - kamieninių ląstelių - tyrimo kryptį. Manau, būtent jos ateityje padės išspręsti ir Alzhaimerio, Parkinsono ligų gydymo galimybes, tačiau čia vėl iškils nanodalelių - „pernešėjų“ poreikis“, - prognozavo instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui.
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto profesorės Vaivos Lesauskaitės įsitikinimu, specifiniai vaistų nešėjai ląstelėms gali būti plačiai taikomi ir širdies ligų diagnostikai bei gydymui, o kryptinga ląstelių migracija pasitarnautų pažeistų audinių regeneracijai.
R. Rotomskis atkreipė dėmesį į dar vieną rebusą mokslininkams - šiandieninėje medicinoje vis didesne problema tampančių antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų susirgimų kontrolę bei gydymą. Prognozuojama, kad naujas fotosensibilizuotos terapijos metodas taip pat galėtų būti veiksmingas kovojant su minėto tipo bakterijomis.
Mokslininkai pripažįsta, jog Lietuvoje tarp pirmaujančių aukštųjų technologijų sričių - lazerių optinės technologijos. Mūsų šalyje susikūrę specializuoti ūkio subjektai užima reikšmingą dalį pasaulinėje lazerių rinkoje. Kvantinės elektronikos ir netiesinės optikos moksliniai tyrimai atitinka pasaulinį mokslo lygį.
„Šiuolaikinės lazerio ir poliarizuotos šviesos technologijas taikant biomedicinoje išaugtų galimybės jas naudoti ne tik stacionaruose gulintiems ligoniams, bet ir namų sąlygomis, - pabrėžė R. Rotomskis. – tačiau reabilitacijai mūsų šalyje taip pat skiriama per mažai dėmesio“.
