Nuostata, jog Lietuvoje gydymo paslaugos yra nemokamos, neatspindi tikrovės.
Iš tiesų žmonėms nemokamai teikiamos tik būtiniausios medicininės paslaugos, padedančios išvengti mirties.
Mokamų gydymo paslaugų sąrašas patvirtintas net keliais sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
„Valstybė - vargana. Todėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, iš kurio mokama už pacientų gydymą, labai mažas“, - neslėpė Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas.
Žmonės priversti mokėti net ir už pirminius tyrimus.
Teko bėgti į vaistinę
Klaipėdietis Ramūnas skundėsi, jog pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra registruotas, norėjo išsitirti kraują.
Tačiau medikai pareikalavo, kad šis nueitų į vaistinę nusipirkti tyrimams reikalingų medžiagų.
„Taip negali būti. Pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje pacientams nemokamai atliekami kraujo, šlapimo, gliukozės bei hemoglobino kiekio tyrimai. Tačiau jei žmogus jų nori išsamesnių, jis turi mokėti. Kitas kelias - gauti siuntimą pas terapeutą. Jei šis nustatys, kad reikia sudėtingesnių tyrimų, už juos mokėti neteks“, - paaiškino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Ekspertizės ir audito skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Zelenienė.
Gydo pigiais vaistais
Mokamos gydymo paslaugos - neišvengiamos. Tačiau medikai privalo apie tai informuoti pacientus.
„Jei žmogus patenka į ligoninę, medikai neturi teisės reikalauti, kad pacientas papildomai pirktų vaistų ar tvarsčių. Ligų gydymo metodikose reglamentuota, kiek kokia liga sergančiam žmogui priklauso vaistų ir kitų medicinos priemonių“, - sakė K.Žilėnas.
Tačiau ligonių pasakojimai liudija ką kita.
Pacientų teigimu, kai kurie medikai primygtinai liepia nusipirkti brangesnių vaistų. Esą tuomet gydymas veiksmingesnis.
Kai kurie pacientai net nuogąstauja, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, okupuotos farmacinių kompanijų. Jos esą turi nemažai įtakos ir medikų darbui.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovės D.Zelenienės teigimu, mūsų valstybė išgali sumokėti tik už tai, kad piliečiai būtų gydomi pačiais pigiausiais vaistais.
„Išrasta daug naujų, efektyvesnių medikamentų. Tačiau mūsų valstybės biudžetas per menkas, kad jais būtų galima gydyti ligonius“, - kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, žmonėms kompensuojami vaistai - taip pat brangūs. Tačiau, kai pacientas patenka į ligoninę, kompensacija vaistams jam nebeskiriama.
Siūlo brangius
„Siūlydamas brangesnius vaistus, medikas privalo informuoti pacientą, kas jam priklauso nemokamai. Tačiau tokia informacija žmones ne visada pasiekia“, - sakė K.Žilėnas.
Kita vertus, ligoniai patys taip pat mielai renkasi brangesnį, tačiau patikimesnį gydymą.
Jie mielai perka 400 litų kainuojančius operacinius paketus. Jei jų atsisakytų, medikas gali perspėti, kad operuojant gali „įsimesti“ infekcija.
„Nebūna lietaus be debesies. Matyt, yra buvę atvejų, kai gydytojai primygtinai siūlė įsigyti brangesnių medikamentų. Tačiau medikas taip pat būtų neteisus, jei neinformuotų ligonio, kad gydyti jo ligą galima geresniais, bet brangesniais“, - sakė Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Jei pacientas mano, kad gydymo įstaigose už suteiktas paslaugas pinigų prašoma nepagrįstai, jis gali kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją.
Inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė teigė, kad tokių skundų pasitaiko. Tačiau įrodyti medikų kaltę labai sudėtinga.
„Tik porą kartų kreipėmės į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, nes turėjome įrodymų. Žmonės išsaugojo kasos čekius, kuriuose buvo mažesnė suma, nei jie mokėjo“, - sakė R.Navickienė.
Kainuoja centus
D.Zelenienės teigimu, mokamas gydymo paslaugas įteisinantys įstatymai nėra tobuli.
„Yra nuostata, jog gydymas nieko nekainuoja. Tačiau tame pačiame įstatyme rašoma, kad medikas turi teisę pasiūlyti brangesnių vaistų, jei pacientas sutinka už juos sumokėti“, - pagrindė pašnekovė.
Anot R.Sakalausko, nors tuštėjančios kišenės žmonių nedžiugina, mokamos gydymo paslaugos populiarėja.
Tam įtakos turi gerėjantys šalies ekonominiai rodikliai.
„Užuot mėnesius laukęs eilėje, žmogus sumoka. Be to, palyginti su privačiais medicinos kabinetais, valstybinėse gydymo įstaigose šios paslaugos - centai“, - sakė R.Sakalauskas.
Vis dėlto už paslaugas gauti pinigai ligoninei nesuteikia didelio finansinio svorio.
Anot vyriausiojo gydytojo, uždarbio nelieka, nes tais pinigais padengiamos paslaugos sąnaudos.
„Žmonių pasąmonėje dar išliko nuostatos, kad viskas yra nemokama. Sovietiniais laikais nereikėjo mokėti nė už vieną gydymo paslaugą. Tačiau laikai keičiasi“, - sakė D.Zelenienė.
