Kasmet šalyje gripu suserga apie 100 tūkstančių gyventojų, ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo ligomis – beveik pusė milijono. Gripo banga užplūsta spalį ir atslūgsta balandžio pradžioje.

Medikai baiminasi, kad gali kilti ne tik epidemija, bet ir pandemija, kai suserga daugiau kaip trečdalis gyventojų. Pasaulyje pandemijos kyla vidutiniškai kas 10–40 metų. Nuo paskutinės gripo pandemijos Lietuvoje praėjo 37 metai. Baiminamasi, kad tam įtakos gali turėti ir vis daugiau šalių užfiksuojamas paukščių gripas.

Antibiotikai nepadės

Kalbėdami apie gresiančią epidemiją, medikai pabrėžė, kad gydydamiesi gripą žmonės daro didžiulę klaidą – bando pasveikti gerdami antibiotikus. „Gripas yra infekcinė virusinė liga, o antibiotikai virusų neveikia. Juos gydytojas gali skirti tuo atveju, kai nuo gripo nusilpus organizmui bakterijos sukelia komplikacijas“, – teigė mikrobiologė Silvija Kiverytė. Medicinos mokslų daktarė Goda Denapienė sakė, kad gripą antibiotikais besigydantys žmonės rizikuoja suviduriuoti – vaistai naikina ir žmogaus žarnyne esančias gerąsias bakterijas.

Be to, medikai nerekomenduoja esant neaukštai temperatūrai gerti ją mažinančius vaistus. Pakilusi organizmo temperatūra rodo, kad jis pats bando kovoti su užpuolusiu virusu.

Žinoma, kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į pakilusią temperatūrą – vieni ir 38 laipsnių nejaučia, kiti jaučiasi labai silpni vos temperatūrai pakilus per 37 laipsnius.

Susirgai – sėdėk namie

Paprastai dauguma žmonių serga ūmia kvėpavimo takų infekcija, o ne gripu. Jų simptomai panašūs. Peršalus niežti, skauda gerklę, vargina čiaudulys. Temperatūra kyla po truputį.

Susirgus gripu staiga suima galvos skausmas, sausas kosulys, šaltkrėtis. Simptomai greitai tampa sunkesni nei peršalimo atveju. Atskirti, kuri liga užpuolė, galima paprastu testu – pavarčius akis gripą išduoda stiprus skausmas. Sergant gripu maudžia ir raumenis, silpnumas nepraeina ilgai. Tokiu atveju patariama sėdėti namie ir kviesti gydytoją.