Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 2004 m. užregistruotas 881 susirgimas, 2005 m. – jau 1154 (sostinėje – 213). Šių metų sausį nustatytas kol kas didžiausias ligos pakilimas. Vilniuje užregistruoti net 65 susirgimai, pernai tuo pat metu tebuvo 9.

Skarlatina dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 8 metų, tad ji daugiausiai plinta tarp darželinukų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Lilijos Vaičiulienės duomenimis, net 67 proc. susirgusiųjų – ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai, 11 proc. – jų nelankantys, 22 proc. – mokiniai.

Jei vaikas pirmomis ligos dienomis negauna antibiotikų, kaip užkrato nešiotojas, jis pavojingas 21–22 dienas. Nenuostabu, kad tokiam vaikui atėjus į grupę, infekcija greitai persimeta kitiems. Skarlatina – nevaldoma infekcija, nes jai netaikoma specifinė profilaktika, t. y. nėra šiai ligai skirtos vakcinos. Nepaskiepytieji neturi imuniteto, nes jis įgyjamas tik persirgus šia liga. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės L.Vaičiulienės, per tam tikrą laiką daugėja vaikų, neturinčių imuniteto skarlatinai, tada ir padidėja sergamumas.

Infekcija plinta lašeliniu būdu – perduodama kosint, čiaudint. Bakterijos nusėda ant maisto produktų, daiktų, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą (ypač pieną ir jo produktus). Skarlatinai būdingos alerginės komplikacijos – inkstų bei širdies raumens pakenkimas ir pūlingos komplikacijos: ausų, kaukolės ertmių uždegimas, rečiau komplikuojasi pūliniu meningitu. Norint įsitikinti, ar nepakenkta inkstams, persirgus dar atliekami šlapimo tyrimai.

Liga prasideda staiga iki 39–40 laipsnių kylančia temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2 dienų liežuvis nusivalo, pasidaro panašus į avietę.

Praėjus porai dienų nuo ligos pradžios, visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, alkūnių linkius) išberia smulkios raudonos susiliejančios dėmelės. Veidas darosi ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras (vadinamasis skarlatinos trikampis). Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8–10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – smarkiai luptis. Tai trunka apie 10 dienų.

Patarimai

Vaiką paguldykite atskirame kambaryje, vėdinkite ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Drėgnu skuduru valykite dulkes, plaukite grindis.

Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines, žaislus laikykite atskirai nuo sveikų žmonių daiktų.

Slaugantis asmuo turi dažnai plautis rankas su muilu.

Patariama burną skalauti 2 proc. sodos tirpalu ar kitais dezinfekuojančiais tirpalais. Pradėjus šerpetoti ir luptis odai, vaiką reikia dažnai maudyti.