Amerikietis gydytojas psichoterapeutas Laurence'as Lechannas daugelį metų darė mokslinius tyrimus, aiškindamasis, kuo susijusi onkologija ir praktinė psichoterapija. Atlikti eksperimentai privertė iš naujo pažvelgti į vėžio atsiradimo priežastis ir jo gydymo metodus.

Nelaimingųjų liga

Mokslininkas tiesiogiai sieja vėžį su žmogaus dvasine būsena. Ypač dažnai, kaip rodo praktika, piktybinis navikas užklumpa aktyvius, laimingus, kurie, pasikeitus aplinkybėms, „suglaudžia sparnus". Vėžys - momentiškas posūkis žmogaus gyvenime, kada būtina priimti sprendimą: plaukti pasroviui arba pasikeisti ir žengti kitu keliu. Jeigu žmogus sugeba pajusti gyvenimo prasmę, pasirenka pastarąjį kelią. Juk laimės pojūtis - būtina sveiko ir ilgo gyvenimo sąlyga.

Dažnai girdime sakant, kad niekada nevėlu viską pradėti iš pradžių. Dažniausiai prisimename tai tik pajutę mirties pavojų. Daugelio mokslininkų nuomone, vėžys - paskutinis įspėjimas, stipriausias signalas, padedantis žmogui susivokti ir pradėti realizuoti tikruosius savo norus. Tada organizmas sutelkia visus apsauginius mechanizmus ir pats atranda jėgų kovoti. Užtenka žmogui pajusti artėjančią mirtį, ir šis kaip mat atranda savyje neįtikėtinų galimybių bei skuba jas įgyvendinti - juk laikas senka. Svarbiausia neužgniaužti savyje šių troškimų bei siekių.

Atsigręžti į save

Kiekvienas žmogus, įsitikinę mokslininkai, turi savo lemtį. Kai žmogus įvykdo tai, kas jam lemta, maksimaliai realizuoja savo galimybes, jaučia didelį pasitenkinimą. Jei jis atsiduria ne savo kelyje, gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, ir to pasekmė gali būti vėžys.

Le channas pateikia pavyzdį. Natalija gimė ir užaugo Brazilijoje. Ji labai mylėjo savo šalį, bet dėl šeimos interesų persikraustė į Londoną. Kad suteiktų dukroms išsilavinimą ir leistų vyrui visą savo laiką skirti poezijai, Natalija buvo priversta dirbti darbą ne pagal specialybę. Kiekvieną rytą, nugalėdama save, eidavo į darbą, vakare rūpinosi šeima, savo interesus nustumdama į antrą planą.

Kada Natalijai sukako 49 metai, jai diagnozavo krūties vėžį. Tada ji kreipėsi į Lechanną. Po ilgo pokalbio Lechannas pasakė: „Kodėl jūsų kūnas turėtų kovoti už gyvenimą, kuris teikia tik liūdėsį? Supraskite, jei mirsite, jūsų artimieji bus priversti spręsti savo problemas patys, savarankiškai. Tad ar ne geriau pasinaudoti paskutine galimybe, kuri siūlo jums gyvenimą: tam tikrą laiką pamiršti kitus ir susitelkti ties savimi?"

Natalija grjžo į Braziliją. Vaikščiojo basa paplūdimiu, maudėsi jūroje, vėl pradėjo mokyti vaikus, kuriuos be galo mylėjo. Jeigu anksčiau tokie metodai nepadėdavo, tai dabar davė puikių rezultatų - Natalija pradėjo sveikti. O vyras ir dukterys sėkmingai susitvarkė ir be jos pagalbos.

Antras gyvenimas

Kai išsivysto piktybinis navikas, sergančiajam nesvarbu, kas sukėlė ligą. Vienintelis svarbus dalykas - galimybė išsikapstyti. Tokiu atveju būtina suprasti: gyventi toliau galima tik laimingai.

Bet kaip? Juk žmonės dažnai net nežino, kas gali padaryti juos laimingus. Tada specialistai pataria prisiminti patį laimingiausią periodą savo gyvenime, pabandyti suvokti, kas būtent teikė džiaugsmą, ir pasistengti tai vėl susigrąžinti. Tokiu būdu prailginti gyvenimą pavyko daugeliui onkologinių ligonių. Jei navikas nemažėjo dydžiu, tai bent nedidėdavo ir ilgainiui nustodavo kankinti sergantįjį. Kuo anksčiau liga diagnozuota, tuo paprasčiau ją pašalinti psichoterapijos metodais.

Jau dešimt metų JAV ir Kanadoje specialistai dirba su sergančiųjų vėžiu grupėmis, padėdami jiems atgauti gerą nuotaiką ir taip mobilizuoti apsaugines organizmo jėgas. Kiekvieną kartą medikai pabrėžia, kad kai tik ligoniams pavyksta atsikratyti pesimizmo ir pradėti keisti savo gyvenimą, jie sveiksta.

Štai jau daugelį metų nemaža dalis tokių žmonių gyvena be jokių buvusios ligos požymių - tiesiog todėl, kad brangina kiekvieną dieną ir mėgaujasi gyvenimo grožiu. Stebuklas? Gydytojai taip nemano. Tiesiog kiekvienas iš jų kitados sau pasakė: „Galbūt po pusės metų mirsiu. Vadinasi, reikia pradėti gyventi nuo šiandien".