“Pririšti” prie šeimos centrų
Nemokamai dantis gydytis pacientai gali poliklinikose ir šeimos centruose, kurie yra sudarę sutartis dėl odontologijos paslaugų teikimo su teritorine ligonių kasa. Šiose gydymo įstaigose suaugusieji moka tik už plombų medžiagas, o vaikams iki 18 metų nei už tai, nei už odontologo darbą mokėti nereikia. Bet jei odontologas, pas kurį žmogus nori gydytis, dirba odontologijos klinikoje ar kabinete, neturinčiame tokios sutarties su ligonių kasa, už visas odontologijos paslaugas turi susimokėti iš savo kišenės.
“Daug metų lankausi pas šeimos gydytoją poliklinikoje, tačiau dantis gydausi privačiame odontologijos kabinete. Čia ir už dantų gydymą, ir už medžiagas reikia mokėti. Sunku suprasti priimančių sprendimus valdininkų logiką: juk visą gyvenimą moku mokesčius, tai kodėl iš manęs atima teisę pasirinkti, kur gydytis? - piktinosi pedagogė Laima P.
Panašiai galvoja nemažai gyventojų, kuriems reikia odontologų paslaugų. Jie tvirtina, kad privačiuose kabinetuose nereikia laukti eilėse, daugelis jų turi moderniausią aparatūrą, todėl ir nori gydytis ten.
Pinigai - paskui gydymo įstaigą
Odontologija anksčiau už kitus sveikatos priežiūros sektorius pasuko privatizacijos keliu. Dantų gydymo ir protezavimo kabinetai Kaune dygo kaip grybai po lietaus. Į juos, turėjusius geresnę įrangą, medžiagas, iš poliklinikų plūstelėjo nemaža dalis pacientų - tie, kurie galėjo susimokėti.
Poliklinikose dantis liko gydytis materialiai blogiau gyvenantys žmonės arba turėję savo odontologą, kurio darbo kokybe buvo patenkinti ir jo keisti nebuvo reikalo.
Odontologai jau seniai diskutuoja apie juos diskriminuojančius nutarimus. Jų nuomone, pacientai turi turėti teisę laisvai pasirinkti odontologą. Odontologijos kabineto “Arinija” gydytoja odontologė Virginija Juodikienė įsitikinusi, kad finansavimas turi “eiti” paskui pacientą, o ne paskui gydytoją ar gydymo įstaigą.
“Taip būtų logiškiausia, - tvirtina V.Juodikienė. - Juk ligonis eina pas tą gydytoją, kuriuo pasitiki. Tačiau dabar iš paciento atimta teisė rinktis odontologą. Pas mus besigydantys suaugusieji atveda ir savo vaikus. Visada tėvams pasakau, kad valstybinėje poliklinikoje vaikams dantis gydo nemokamai. Tačiau dauguma tėvų linkę geriau sumokėti už vaikų dantų gydymą, bet gydytis pas jiems jau žinomą gydytoją”.
Lietuvos odontologų rūmai, vienijantys daugiau kaip 4 tūkstančius narių, jau seniai siekia, kad būtų pakoreguoti teisės aktai ir už odontologų paslaugas būtų mokama ne tik poliklinikoms ir šeimos centrams, bet visoms gydymo įstaigoms, kurias pasirinks pacientai.
Lietuvos odontologų rūmų tarybos vicepirmininkas Gintaras Janužis tvirtina, kad dabar egzistuojanti praktika, kai pacientas “pririšamas” prie odontologo tos gydymo įstaigos, kurioje jis lankose pas šeimos gydytoją, yra bloga. G.Janužis apgailestauja, kad valdžia bent jau artimiausioje ateityje neketina keisti šios tvarkos.
Apie 70 proc. pacientų gydosi pas odontologus, kurie neturi sutarčių su ligonių kasomis. Jų nepasiekia odontologinėms paslaugoms skiriami pinigai.
“Odontologijai valstybės skiriami pinigai nukeliauja į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas - šeimos centrus ir poliklinikas, kur dantis gydosi tik maža dalis pacientų”, - sakė G.Janužis.
Valstybės galimybės ribotos
Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis patvirtino, kad šiuo metu galiojančios tvarkos keisti neketinama.
“Maždaug pusę ligonių kasų darbo sudaro pacientų prisirašymo prie šeimos klinikų, poliklinikų administravimas, - sakė V.Šiaudikis. - Jei reikėtų turėti ryšius su visais privačiais odontologijos kabinetais, sudaryti su jais sutartis, kad funkcionuotų dar vienas ligonių prisirašymas, tai ligonių kasų administracinį personalą reikėtų didinti 50 procentų. Iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų sukurti dar vieną ligonių kasą, kuri administruotų šią Odontologų rūmų norimą viziją, valstybė neturi tokių galimybių”.
V.Šiaudikis priminė, kad tokių idėjų turėjo ir ginekologai, ir psichiatrai, tačiau valstybė nepajėgi tokius sprendimus finansuoti.
