Tėvų skyrybų ir pakartotinų vedybų keliami iššūkiai vaikams
Kiekviena šeima unikali, todėl skyrybų sąlygota pasikeitimų įvairovė, trukmė ir poveikis vaikui gali skirtis, priklausomai nuo vaiko amžiaus, šeimos ypatumų, tėvų pasirenkamų sprendimų, šeimos ir vaiko turimų vidinių ir išorinių resursų, kuriuos sudaro gebėjimas komunikuoti, šeimos narių psichologinė ir fizinė sveikata, draugų ir artimųjų palaikymas, problemų sprendimo įgūdžiai, gaunama parama iš visuomenės ir kt.
Kiekvienų skyrybų pasekmėje vykstantys šeimos struktūros, nusistovėjusios gyvenimo rutinos, emocinių ryšių su svarbiais žmonėmis palaikymo formų pasikeitimai vaikui sukelia įtampą, emocinius išgyvenimus. Vienu metu vykstančių daugelio pasikeitimų poveikis dar labiau apsunkina vaiko bandymus prisitaikyti prie skyrybų sukeltų pokyčių ir didina psichologinių sunkumų pasireiškimo tikimybę.
Vaikas gali išgyventi ne mažiau sudėtingus šeimos pasikeitimus, kai vienas iš išsiskyrusių tėvų arba abudu tėvai po kurio laiko sukuria pakartotinos partnerystės santuoką. Pakartotinos partnerystės šeimą sukūrę suaugę žmonės gali patirti perspektyvius gyvenimo pokyčius, vaiko gyvenime taip pat gali įvykti pozityvūs pasikeitimai – atsiranda daugiau juo besirūpinančių suaugusių žmonių, gali sustiprėti šeimos finansinė padėtis. Vaikas gali net sakyti mamai arba tėvui, kad pritaria ir džiaugiasi dėl jų santuokos su nauju gyvenimo partneriu, tačiau, turėdamas mažai gyvenimo patirties, negali numatyti visų sunkumų, kuriuos jam reikės išgyventi, o susidūręs su neišvengiamais iššūkiais, reaguoja neigiamai, išsako nepasitenkinimą.
Po pakartotinos santuokos sukūrimo tėvai gali lygiai taip pat nuoširdžiai, kaip ir anksčiau, rūpintis vaiku, tačiau vaikui tenka dalintis mamos/tėvo dėmesiu su vienu arba keliais naujais šeimos nariais, ir dėl to jis gali jausti praradimo, vienišumo, pykčio, liūdesio, kaltės ir kitus sudėtingus jausmus. Šeimai pasipildžius naujais nariais – patėviu/pamote, vaikais iš jų buvusių santuokų, iš esmės keičiasi šeimos narių tarpusavio bendravimo pobūdis, dažnai kinta net ir biologinių tėvų vaidmenys šeimoje. Situacijos nepalengvina ir tai, kad ryšiai tarp naujų šeimos narių ir vaiko iš pirmos santuokos įprastai vystosi lėtai, naujus šeimos narius vaikas išbando, tikrina.
Naujai sukurtos šeimos nariams tenka derinti biologinės mamos/tėvo ir patėvio/pamotės požiūrius į šeimos gyvenimą ir sukurti bendrą šeimos modelį, todėl jiems iš naujo pasidaro aktualūs klausimai – kas ir kokiu stiliumi vadovaus šeimai, kas ir už ką šeimoje atsakingas, kokios yra elgesio ribos, kaip kiekvienam šeimos nariui realizuoti savo emocinius, bendravimo poreikius ir kt.
Svarbu orientuotis į vaiko poreikius.
Įvykusių pokyčių reikšmės vaikui pripažinimas
Šeimos pokyčių reikšmės vaikui ir jo gyvenimo kokybei pripažinimas padeda įvertinti kokie iššūkiai gali būti aktualūs vaikui bei stengtis šių sunkumų išvengti arba laiku juos pastebėti ir suteikti reikalingą palaikymą, padėti susitvarkyti su emociniais išgyvenimais.
Vaiko-biologinių tėvų ryšys
Vaiko ir jo mamos/tėvo ryšys, sukūrus pakartotinos partnerystės santuoką, gali formuotis pagal įvairius scenarijus, pavyzdžiui, abu tėvai toliau palaiko ryšius ir rūpinasi vaiku, jo gyvenimu, poreikiais; vienas iš tėvų emociškai atitolsta nuo vaiko; dėl įvairių gyvenimo aplinkybių neigiama linkme krypsta abiejų biologinių tėvų emocinis ryšys ir bendravimas su vaiku. Ne visada galime pakeisti gyvenimo aplinkybes, tačiau, reikia žinoti, jog abiejų biologinių tėvų ryšio su vaiku išlaikymas, sukūrus pakartotiną santuoką, yra svarbus vaiko poreikis, galintis turėti reikšmės jo asmenybės formavimuisi.
Moksliniai tyrimai rodo ir praktiniai stebėjimai patvirtina, kad vaikas, susidūręs su realiais sunkumais šeimoje, ir iš mamos/tėvo, su kuriuo gyvena, negaunantis reikalingo palaikymo, gali pradėti dažniau lankytis ir ilgiau užtrukti pas kitą biologinį tėvą ir taip spręsti jam nepalankią situaciją, ieškoti būdų patenkinti savo emocinius poreikius. Reikia nenuvertinti vaiko biologinio tėvo/motinos, su kuriuo vaikas negyvena, reikšmės vaiko savijautai ir raidai, ir, jeigu nėra kokių nors papildomu vaikui daromų neigiamų poveikių, palaikyti tokį bendravimą. Dažnai nepalankioje situacijoje atsidūrusiam vaikui suteikia paramą, palaikymą arba atkreipia tėvų dėmesį į vaiko sunkumus, kiti vaiko gyvenime svarbūs suaugusieji – močiutė, senelis, giminaičiai, darželio auklėtoja, mokytoja.
Išsiskyrusių tėvų partnerystė
Išsiskyrusių biologinių tėvų nesutarimai dažnai vaikui sukelia susirūpinimą, stresą, o tokioms įtampą keliančioms situacijoms užsitęsus, vaikui gali būti padaryta žala. Kaip rodo tyrimai ir praktinė patirtis, vaikai dar ilgą laiką svajoja, kad išsiskyrę tėvai susitaikys, be to jie gana dažnai prisiima per didelę atsakomybę už išsiskyrusių tėvų savijautą ir, jiems nesutariant, pradeda dėl jų pergyventi. Vaikas, norėdamas turėti gerą ryšį su abiem išsiskyrusiais tėvais, siekia prisitaikyti prie jų skirtingų reikalavimų, požiūrių, nuomonių ir gali vienam arba abiem tėvams nebesakyti tiesos, pradėti manipuliuoti. Vėliau taip susiformavęs vaiko požiūris į tiesos sakymą/nesakymą gali persikelti į bendravimą su kitais žmonėmis.
Skyrybų ir pakartotinų vedybų procesą lengviau sprendžia šeimos, kuriose buvę sutuoktiniai priima faktą, jog jie nebėra pora, tačiau ir toliau išlieka partneriais ir bendradarbiauja kaip tėvai – toks tėvystės supratimas sudaro sąlygas įgyvendinti vaiko poreikį jaustis reikalingu bei priklausančiu abiems biologiniams tėvams ir pasitarnauja vaiko gerovės puoselėjimui.
Ryšių formavimasis pakartotinos santuokos šeimoje
Tarpusavio ryšių formavimasis pakartotinos santuokos šeimoje yra ilgalaikis ir dinaminis procesas. Siekiant užtikrinti vaiko ryšių su biologiniais tėvais tęstinumą, pakartotinos santuokos šeimoje reikia išlaikyti biologinės mamos/tėvo vadovaujantį vaidmenį vaikui, o patėvis/pamotė turėtų prisiimti padedančiojo vaidmenį – tai ypatingai aktualu kol nesusiformuoja tvirti ryšiai tarp naujų šeimos narių ir vaiko.
Pirminės ir pakartotinos santuokos šeimų bendros, kryptingos pastangos, panaudojami resursai, žinios, o, esant sudėtingoms situacijoms, pasitelkiama specialistų pagalba gali padėti išsiskyrusiems tėvams ir jų pakartotinos partnerystės šeimų nariams užtikrinti vaiko sėkmingam vystymuisi aktualius psichologinius, socialinius, fizinius poreikius.
Rekomenduojamos darbo kryptys
Ryšių su vaiku išlaikymas. Tarpusavio ryšius su vaiku padeda puoselėti pastovūs susitikimai, bendri užsiėmimai, buvimas prieinamu vaikui, kad galėtų, kai jam reikia, pasikalbėti įvairiais rūpimais klausimais – tai veiklos, kurių metu susidaro sąlygos išreikšti vaikui meilę, perteikti tarpusavio ryšių pastovumo ir gyvenimo tęstinumo pajautimą.
Šeimos narių individualių poreikių pažinimas. Pakartotinos santuokos šeimos narių tarpusavio ryšiai, bendrumo jausmas formuosis sklandžiau, jeigu išankstinių susitikimų metu jie skirs pakankamai laiko geresniam vienas kito pažinimui, taip pat pokalbiams – kaip jie įsivaizduoja mokymo, ugdymo procesus šeimoje, kokie yra asmeniniai prioritetai, vertybės, kokie yra pagarbos, palaikymo, ribų nustatymo (kas yra priimtina ir kas nepriimtina) ir kiti poreikiai.
Darnios šeimos modelio aptarimas. Aktualu iš anksto kalbėtis apie tai, kaip kiekvienas naujai besikuriančios šeimos narys norėtų kurti darnų buvimą kartu , kaip reikėtų puoselėti vaikų, tėvų ir bendrus šeimos poreikius – kaip formuoti šiltus emocinius ryšius, bendrumo jausmą, kaip suteikti pozityvų paskatinimą, įsigyti ir išlaikyti pasitikėjimą, kaip tinkamai išsakyti nesutikimą, nepritarimą ir kaip reaguoti į kitokią šeimos nario nuomonę, kaip spręsti šeimos vidinius ir išorinius sunkumus.
Prieinamų visuomenės resursų panaudojimas, pvz., organizuojamų paskaitų, seminarų, tarpusavio palaikymo grupių, mokymų, konsultacijų, skirtų išsiskyrusių šeimų ir pakartotinos partnerystės šeimų vaikams ir suaugusiems žmonėms.
