Nepriekaištingai funkcionuojančios kepenys – viena svarbiausių geros sveikatos ir puikios savijautos sąlygų, rašoma interneto svetainėje healthline.com.
Toliau išvaryta keletas maisto produktų, galinčių padėti užtikrinti tinkamą kepenų veiklą.
Kava
Kava – vienas iš labiausiai rekomenduotinų gėrimų, gerinančių kepenų darbą.
Ne vienas tyrimas įrodė, kad geriant kavą kepenys apsaugomos nuo kai kurių ligų, todėl ją vartoti patariama net tiems, kuriems kepenys jau kelia šiokių tokių problemų.
Kava sumažina cirozės riziką, o sergantiems šia lėtine kepenų liga padeda išvengti negrįžtamų organo pažeidimų.
Geriant kavą kartais pavyksta išvengti įprasto kepenų vėžio. Teigiamas šio tonizuojančio gėrimo poveikis įrodytas ir tiriant įtaką kai kurioms kepenų ligoms bei uždegimui.
Kava net siejama su mažesne mirčių nuo lėtinių kepenų ligų statistika. Daugiausia kavos teikiamos naudos gauna bent tris puodelius per dieną išgeriantys asmenys.
Teigiamas kavos poveikis siejamas su gėrimo savybe užkirsti kelią riebalų ir kolageno kaupimuisi. Šios medžiagos yra vienos iš pagrindinių kepenų ligų sukėlėjų.
Kava mažina uždegimines reakcijas ir didina antioksidanto glutationo lygį. Antioksidantai neutralizuoja natūraliai organizme susidarančius ir ląsteles pažeisti galinčius kenksmingus laisvuosius radikalus.
Arbata
Teigiamas arbatos poveikis – jokia paslaptis, tačiau kepenims šis gėrimas ypač naudingas.
Vieno išsamaus Japonijoje atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad per dieną išgerianti 5–10 puodelių žaliosios arbatos pagerėja kraujo tyrimų rezultatai, liudijantys apie tinkamai funkcionuojančias kepenis.
Per vieną nedidelio masto tyrimą, kuriame dalyvavo nealkoholine suriebėjusių kepenų liga sergantys pacientai, pavyko nustatyti, kad 12 savaičių geriant antioksidantų gausią žaliąją arbatą bent kiek normalizavosi fermentų lygis, sumažėjo oksidacinio streso tikimybė ir kepenyse besikaupiančių riebalų sąnašos.
Kito tyrimo iniciatoriai nurodo, kad nemažai žaliosios arbatos geriantys žmonės priskiriami mažesnės kepenų vėžio rizikos grupei. Labiausiai šios ligos rizika sumažėja per dieną išgeriant ne mažiau kaip keturis puodelius arbatos.
Ne vienas su pelėmis iš žiurkėmis atliktas tyrimas įrodė, kad teigiamų savybių turi ir žaliosios bei juodosios arbatų ekstraktai.
Tiriant peles paaiškėjo, kad juodoji arbata padeda neutralizuoti neigiamą didelių riebaus maisto porcijų poveikį.
Vis dėlto kai kuriems nuo kepenų problemų kenčiantiems žmonėms žaliąją arbatą, kaip kepenų būklę gerinančią priemonę, reikėtų vartoti apdairiai, mat kai kurie mokslininkai teigia, jog konkretūs žaliosios arbatos ekstrakte esantys komponentai gali lemti tam tikrus kepenų pažeidimus.
Greipfrutai
Greipfrutuose yra antioksidantų, kurie natūraliai apsaugo kepenis. Du pagrindiniai greipfrutuose aptinkami antioksidantai – tai naringeninas ir naringinas.
Keletas su gyvūnais atliktų tyrimų įrodė, kad abu šie elementai apsaugo kepenis nuo pažeidimų.
Teigiamas greipfrutų poveikis reiškiasi dviem būdais, būtent – per uždegiminių reakcijų slopinimą ir ląstelių apsaugą.
Pirmiau minėti antioksidantai mažina ir hepatinės fibrozės pasireiškimo tikimybę. Tai tam tikra ydinga būklė, kuriai prasidėjus ima randėti kepenys. Pradžią jai paprastai duoda lėtinis uždegimas.
Atliekant bandymus su pelėmis pavyko išsiaiškinti, kad daug riebaus ėdalo gaunančių gyvūnų kepenyse besikaupiančių riebalų kiekis sumažėjo, kai jiems buvo duodama naringenino. Šis antioksidantas skatina fermentų, būtinų riebalams deginti, išsiskyrimą, ir taip užkerta kelią riebalų kaupimuisi.
Naringinas, kaip paaiškėjo, pagerino pelių organizmo gebėjimą asimiliuoti alkoholį ir neutralizuoti kai kuriuos neigiamus alkoholio padarinius.
Tiesą sakant, daugiausia dėmesio mokslininkai skyrė konkrečių greipfrutų komponentų, o ne pačių vaisių ir jų sulčių tyrimams. Minėtina ir tai, kad beveik visi eksperimentai, kuriuos atliekant buvo tiriamos greipfrutuose esančių antioksidantų savybės, buvo vykdomi su gyvūnais.
Tačiau įrodymų, kad greipfrutai naudingi kepenims, tikrai pakanka. Pažeidimus ir uždegimus slopinančios jų savybės jau patvirtintos.
Šilauogės ir spanguolės
Tiek šilauogėse, tiek spanguolėse esama antocianinų. Tai skiriamąją šių uogų spalvą suteikiantys antioksidantai, siejami su daugeriopa nauda sveikatai.
Keletas su gyvūnais atliktų tyrimų įrodė, kad šilauogės ir spanguolės, taip pat jų ekstraktai ir sultys, gali pagerinti kepenų funkcijas.
3–4 savaites trunkantis šių uogų vartojimas padeda apsaugoti kepenis nuo pažeidimų, be to, šilauogės pagerina imunines ląstelių reakcijas ir antioksidacinį poveikį turinčių fermentų gamybą.
Atliekant kitą eksperimentą pavyko nustatyti, kad įprastai uogose aptinkami antioksidantai lėtina žiurkių kepenų audinio pakitimus ir fibrozės vystymąsi, t. y. kepenų randėjimą.
Šilauogių ekstraktas, mokslininkų teigimu, veikia kaip vėžinių ląstelių dauginimąsi žmogaus kepenyse slopinantis inhibitorius. Kadangi tai nustatyti padėjęs tyrimas buvo atliktas perkėlus ląsteles į mėgintuvėlius, faktinis ekstrakto poveikis žmogaus organizmui dar nepatvirtintas.
Vis dėlto įtraukę šių uogų į kasdienį maisto racioną galėsite būti tikri, kad kepenys gauna pakankamai naudingų antioksidantų.
Vynuogės
Vynuogės, ypač raudonosios ir violetinės, pasižymi kuo įvairiausiomis puikiomis savybėmis, nes jose gausu naudingų junginių. Bene labiausiai dėmesio vertas resveratrolis.
Vynuogių nauda kepenims patvirtinta ne vienu su gyvūnais atliktu tyrimu.
Mokslininkai įrodė, kad dėl kai kurių vynuogių savybių slopinamos uždegiminės reakcijos, užkertamas kelias organo pažeidimams ir daugėja antioksidantų.
Apibendrinant vieno nedidelio masto tyrimo, kuriame dalyvavo žmonės, rezultatus darosi aišku, kad tris mėnesius vartojami papildai su vynuogių sėklų ekstraktu pastebimai pagerino kepenų funkciją.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad vynuogių sėklų ekstraktas – labai koncentruotos sudėties medžiaga, todėl vartojant vynuogių uogas tokio akivaizdaus poveikio galima ir nepatirti. Kad rekomendacijos vartoti vynuogių sėklų ekstraktą, kaip priemonę kepenų būklei gerinti, būtų laikomos pagrįstomis, būtina atlikti daugiau, be to, išsamesnių tyrimų.
Kad ir kaip būtų, daugybė tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais atliktų tyrimų leidžia daryti prielaidą, kad vynuogės – išties neprastos kepenų bičiulės.
Burokėlių sultys
Burokėliai – tai natūralių nitratų ir antioksidantų, vadinamų betalenais, šaltinis. Šie junginiai stiprina širdį, mažina oksidacinio streso daromą žalą ir slopina uždegimą.
Logiška manyti, kad naudos pavyks gauti ne tik geriant burokėlių sultis, bet ir vartojant daržoves. Apie sultis čia kalbama todėl, kad būtent jos ir buvo naudotos atliekant daugelį tyrimų. Sultis galima išsispausti patiems arba įsigyti jų parduotuvėje.
Apie teigiamą burokėlių sulčių įtaką byloja keletas su žiurkėmis atliktų bandymų, per kuriuos buvo užfiksuotos mažesnės neigiamos oksidacijos pasekmės, nustatyti susilpnėję uždegiminiai procesai ir pagausėjęs natūralią detoksikaciją skatinančių fermentų kiekis.
Nors su gyvūnais vykdyti tyrimai teikia vilčių, su žmonėmis jokių bandymų kol kas neatlikta, taigi, teigiamą burokėlių sulčių poveikį žmogaus kepenims dar teks įrodyti.
Riešutai
Riešutuose gausu riebalų ir maistingųjų medžiagų, taip pat antioksidacinį poveikį turinčio vitamino E.
Šis naudingų elementų derinys ypač teigiamai veikia širdį, tačiau yra naudingas ir kepenims.
Per vieną šešis mėnesius trukusį stebėsena pagrįstą tyrimą, kuriame dalyvavo 106 žmonės, sergantys nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, buvo nustatyta, kad riešutų vartojimas gerina kepenų fermentų lygį.
Atliekant kitą tyrimą buvo pastebėta, kad nedidelį kiekį riešutų ir sėklų vartojantiems vyrams tikimybė susirgti nealkoholine suriebėjusių kepenų liga buvo realesnė nei tiems, kurie vartojo didesnes šių produktų porcijos.
Nors teigiamą riešutų poveikį kepenims dar reikia įrodyti išsamesniais tyrimais, preliminarūs duomenys rodo, kad riešutus galima priskirti produktams, kurie sveiki kepenims.
Riebiosios žuvys
Riebiosiose žuvyse esama omega-3 riebalų rūgščių. Tai sveikieji riebalai, turintys uždegimus slopinančių savybių, tačiau didžiausias teigiamas jų poveikis siejamas su širdies ligų prevencija.
Riebiosiose žuvyse esantys riebalai naudingi ir kepenims. Ne vienas tyrimas įrodė, kad jie padeda užkirsti kelią riebalų kaupimuisi, palaikyti normalų fermentų lygį, kovoja su uždegimu ir gerina atsparumo insulinui rodiklius.
Nors gausesnis omega-3 riebalų rūgščių vartojimas turi teigiamą poveikį kepenims, dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į šias rūgštis.
Labai svarbus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis.
Nustatyta, kad daugelis amerikiečių maitinasi viršydami rekomenduojamas omega-6 riebalų rūgščių (jų yra daugelyje rūšių augalinio aliejaus) dozes. Kai omega-6 riebalų rūgščių kiekis gerokai viršija omega-3 riebalų rūgščių kiekį, kepenų ligų tikimybė padidėja.
Dėl šios priežasties patariama ne tik susirūpinti omega-3 riebalų rūgščių vartojimu, bet ir mažinti pasisavinamų omega-6 riebalų rūgščių kiekį.
Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus priskiriamas prie sveikųjų riebalų, nes teikia daug naudos organizmui – lengvina širdies darbą, gerina medžiagų apykaitą ir kt.
Šis aliejus sveikas ir kepenims.
Tiriant 11 nealkoholine suriebėjusių kepenų liga sergančių pacientų buvo nustatyta, kad tik vienas per dieną suvartotas arbatinis šaukštelis (6,5 ml) alyvuogių aliejaus daro teigiamą poveikį kepenų fermentų lygiui.
Padidėja ir teigiamą poveikį medžiagų apykaitos procesams turinčių baltymų lygis.
Pacientų kepenyse ėmė kauptis mažiau riebalų, pagerėjo kraujotaka.
Kadangi riebalų kaupimasis kepenyse yra siejamas su pirmuoju kepenų ligos etapu, šį procesą slopinančios alyvuogių aliejaus savybės laikytinos ypač vertingu šio produkto pranašumu.
