Naujas tyrimas rodo, kad kava, net jei išgeriami daugiau nei aštuoni puodeliai per dieną, susijęs su mažesne mirties rizika 10 metų laikotarpiu. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, jog tyrimas nustatė tik sąsajas tarp kavos ir ilgesnio gyvenimo, kurios dar neįrodo, kad kava nulemia ilgesnę gyvenimo trukmę.

„Nors šis atradimas gali padrąsinti kavos mėgėjus, rezultatus gavome iš stebimojo tyrimo, tad juos interpretuoti reikia atsargiai“, – sako pagrindinė tyrimo autorė Erikka Loftfield iš JAV nacionalinio vėžio instituto (NCI).

Liepos 2-ąją „JAMA Internal Medicine“ žurnale paskelbtame tyrime E. Loftfield ir jos komanda analizuoja beveik 500 tūkstančių žmonių, dalyvavusių Didžiosios Britanijos „Biobank“ tyrime, duomenis. Tame projekte buvo surinkti daugiau nei devynių milijonų žmonių duomenys.

Viena „Biobank“ tyrimo dalis apėmė žmonių apklausą, kiek puodelių kavos jie išgeria per dieną, įskaitant ir kavą su mažu kofeino kiekiu ar visai be kofeino. Dalyviai taip pat atsakė į klausimas apie bendrą savo sveikatos būklę, išsilavinimą, rūkymo ir alkoholio gėrimo įpročius. Tyrėjai papildomai paėmė DNR pavyzdžius.

Per 10 metų tolesnio tyrimo laikotarpį apie 14 tūkstančių jame dalyvavusių žmonių mirė. Pagrindinės mirties priežastys buvo vėžys, širdies ir kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligos. Tyrėjai pastebėjo, kad rečiausiai mirdavo daugiausia kavos geriantys tiriamieji. Nors buvo skirtumų tarp geriamos kavos tipų, iš esmės nesiskyrė maltą, tirpią kavą ir kavą be kofeino gėrusių žmonių rezultatai.

Pasak E. Loftfield, kavos be kofeino sąsajos su ilgaamžiškumu „rodo, kad įtakos turi daugelis kitų kavos sudedamųjų dalių, ne tik kofeinas“.

Analizuodami genetinius dalyvių duomenis, mokslininkai išskyrė keturis genų pokyčius, kurie, kaip buvo žinoma, siejosi su kofeino metabolizmu – tuo, kaip organizmas skaido kofeiną. Kai kurie ankstesni tyrimai rodė, kad šiuos genų pokyčius turintys žmonės susiduria su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, pastebi E. Loftfield.

Tačiau naujajame tyrime mokslininkai neatrado sąsajų tarp šių pokyčių ir mirties rizikos.

Pakankamai ar per daug kavos?

Tai, kad kava gerti kavą gali būti sveika, nėra naujiena. Pavyzdžiui, 2015-asiais JAV mitybos gairių patariamasis komitetas pranešė, kad saikingas kavos gėrimas gali būti sveikos mitybos dalis. Tačiau naujasis tyrimas rodo, jog sveikatai gali būti naudingi didesni kavos kiekiai.

Tačiau tai nereiškia, kad žmonės staiga turėtų smarkiai padidinti išgeriamos kavos kiekį: nėra pakankamai duomenų, jog reikėtų keisti mitybos gaires. Tik dalelė tyrime dalyvavusių žmonių teigė išgeriantys aštuonis ar daugiau kavos puodelių per dieną – maždaug 10 tūkstančių iš 500 tūkstančių dalyvių.

Tyrime nedalyvavęs Harvardo universiteto studijų centro „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ mitybos ir epidemiologijos profesorius Edwardas Giovannucci sakė: „Naujasis tyrimas dera su ankstesniais ir rodo, kad galima nauda auga didinant suvartojamos kavos kiekį, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam reikia išgerti aštuonis puodelius kavos per dieną“.

E. Giovannucci teigimu, tyrimo vykdytojai neturėjo pakankamai tiek daug kavos geriančių žmonių duomenų. Per tolesnio tyrimo laikotarpį žmonių, išgeriančių maždaug keturis puodelius kavos per dieną, mirties rizika buvo tik šiek tiek didesnė nei tų, kurie išgeria aštuonis puodelius.

Nors atlikta daugybė tyrimų apie kavos ypatumus, mokslininkams vis dar sunku rasti sutarimą dėl to, ar kavą gerti sveika. Sunku apibrėžti priežastingumą, nes, pasak E. Giovannucci, „duomenys gaunami iš stebimojo pobūdžio tyrimų, kuriuose žmonės patys praneša, kiek kavos išgeria“. Nepaisant to, egzistuoja daugybė įrodymų dėl mažesnės įvairių pasekmių, įskaitant ir bendrą mirtingumą, rizikos.

„Įrodymai gali būti nepakankamai tvirti tam, kad galėtume rekomenduoti žmonėms gerti kavą dėl naudos sveikatai. Tačiau kavą mėgstantys žmonės gali nurimti ir žinoti, kad tai nedaro žalos ir galbūt net yra naudinga. Tik nepadauginkite cukraus ir grietinėlės“, – aiškina E. Giovannucci.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)