Mirtingumo rizika senstant tebėra gan paslaptingas dalykas. Nestebina, kad metams bėgant tikimybė mirti nuolat auga, rašoma medicalnewstoday.com.
Tačiau kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog žmonėms, sulaukusiems itin garbaus amžiaus, šis faktas nebeaktualus. Jų teigimu, mirties rizikos augimas ima lėtėti įkopus į devintą dešimtį. Tai vadinama mirtingumo lėtėjimo vyresniame amžiuje teorija.
Sulaukus 105 metų ir vėliau mirties rizika, kaip manoma, visiškai nustoja augti. Tai vadinama mirtingumo plynaukšte. Būtent ją analizuoja neseniai paskelbtas tyrimas.
Paslaptingoji mirtingumo plynaukštė
Mirtingumo plynaukštės teorija yra labai ginčytina ir dažnai aptariama. Nepritariantys teorijai tvirtina, kad tyrimai, naudojantys geresnės kokybės duomenis, paprastai neaptinka tokio dalyko kaip mirtingumo plynaukštė. Kritika yra pelnyta, mat iš tiesų sudėtinga rasti daug vyresnių nei 105 metų amžiaus žmonių, gyvenusių panašioje aplinkoje ir gimusių panašiu metu. Be to, anksčiau įrašai nebuvo tokie tikslūs. Autoriai taip pat pabrėžia, kad „patiems seniausiems senoliams yra būdinga padidinti savo amžių“.
Šie faktoriai prisidėjo prie tvirtų išvadų, kad mirtingumo plynaukštę apibrėžti yra sudėtinga, suformavimo.
Paskutinis tyrimas, mėginęs analizuoti šią intensyviai aptarinėjamą teoriją, buvo paskelbtas žurnale „Science“ ir pavadintas „Žmonių mirtingumo plynaukštė: ilgaamžiškumo pradininkų demografija“.
Viršutinė amžiaus riba
Romos „La Sapienza“ universitetas atliko išsamų tyrimą: Elisabettos Barbi vadovaujami tyrėjai 2009–2015 metais surinko beveik keturių tūkstančių vyresnių nei 105 metų amžiaus italų duomenis.
Pasak autorių, jų surinkti duomenys buvo geresnės kokybės nei tie, kuriais vadovavosi ankstesnių tyrimų vykdytojai. Pavyzdžiui, visi šimtamečiai didžiąją savo gyvenimo dalį praleido toje pačioje šalyje, o jų gimimo data skyrėsi tik keliais metais.
Tokiu būdu buvo pašalinti kai kurie statistiniai sunkumai, kurių iškyla, kai analizuojami ir lyginami skirtingais dešimtmečiais ir visiškai skirtoje aplinkoje gimusių žmonių duomenys.
Mokslininkų tyrimo rezultatai palankūs mirtingumo plynaukštės teorijai: paaiškėjo, kad nuolatinis mirties rizikos didėjimas sulaukus 80 metų ima lėtėti, o sulaukus 105 metų pasiekiama taip vadinama plynaukštė.
„Išaugęs itin ilgai gyvenančių žmonių skaičius ir tas faktas, kad jų mirtingumas sulaukus 105 metų ir vėliau mažėja, taip sumažindamas mirtingumo plynaukštę ar atidėdamas amžių, kai ši atsiranda, leidžia daryti išvadą, kad ilgaamžiškumas nuolat didėja ir riba, jei tokia apskritai yra, dar nepasiekta“, – teigia Romos „La Sapienza“ universiteto mokslininkai.
Šis tyrimas dar nėra diskusijų pabaiga. Atsiras daugiau darbų ir diskusijos tęsis toliau. Visgi gali būti, kad daugumai mūsų nepavyks sulaukti 105 metų amžiaus ir savo kailiu patikrinti mirtingumo plynaukštės teoriją.
