Skyriuje labiausiai erzina vaikų neprižiūrintys tėvai
A. Černauskas, keturis metus dirbantis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, sako, kad išmoko ramiai žvelgti net į kritines situacijas, todėl išvesti jį iš kantrybės sunku. Vis dėlto, yra kelios situacijos, į kurias gydytojas negali ramiai žiūrėti.
Viena iš jų – kai tėvai nesirūpina vaikais ir jų neišklauso. Atvyksta į skubios pagalvos skyrių su vaiku, net nežinodami, kas ir kodėl nutiko. „Mes klausiame kas įvyko? O jie nieko negali pasakyti“, – sako A. Černauskas.
Taip pat gydytojas pastebi, kad neretai į skyrių žmonės atvyksta dėl smulkmenų, nors turėtų dėl sunkių traumų ar susirgimų. „Sukarščiavome ir už dešimties minučių jau stovime prie skubios pagalbos skyriaus durų. Kartais gaila tų tėvų, kurie nemoka tvarkytis su paprastais dalykais ir dėl to patiria baimę bei nerimą“, – sako gydytojas.
Visai kitas dalykas, pasak gydytojo rezidento, yra skaudžios traumos, nuo kurių tėvai turėtų mokėti apsaugoti savo vaikus, tačiau to nepadaro. „Man tiesiog sunku bendrauti su tais tėvais, kurie apipliko vaiką su karšta sriuba arba kava. Tokie nudegimų ir apsiplikimų atvejai turėtų būti vienetiniai ir išskirtiniai, o neretai pasitaiko keletą kartų per savaitę ar net dieną. Pasak gydytojo, suprantama, kad tai gali nutikti bet kuriems tėvams, tačiau šiuo metu įvyksta pernelyg dažnai. O juk nuo tokios nelaimės tėvai tikrai galėtų apsaugoti savo vaikus“, – sako A. Černauskas.
Knygoje aprašytas priėmimo skyrius tampa istorija
Gydytojas tikina aktyviai sekantis ir skatinantis pokyčius skubios medicinos skyriuje, todėl gali patvirtinti, kad žengiama į priekį. „Ką tik du mūsų rezidentai laikė baigiamąjį egzaminą, todėl netrukus turėsime pirmuosius Lietuvoje skubios medicinos pagalbos gydytojus, dar penki finišuoja LSMU“, – sako gydytojas rezidentas.
Anot A. Černausko, kasmet skubiosios medicinos rezidentų daugėja. Jei prieš penkis metus jų nebuvo, tai šiandien Vilniuje jų yra virš 30, o Kaune apie 50. Pasak gydytojo, metai po metų vis daugiau jų baigs rezidentūrą ir būtent jie pradės keisti priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus „veidą“.
„Prisimenu pirmą kartą atvykus dirbti į skubios medicinos pagalbos skyrių, pasijutau kaip patekęs į karo lauką – nesutvarkytą chaotišką erdvę. Su kitais pradėjome mokytis tvarkytis nuo nulio, o išmokę – mokydavome jaunesnius“, – pasakoja gydytojas rezidentas.
Pasaulyje ši specialybė egzistuoja jau kelis dešimtmečius, todėl, anot A. Černausko, remiantis kitų šalių pavyzdžiu, prieš penkis metus buvo sudaryta studijų programa ir Lietuvoje. Gydytojo rezidento teigimu, buvo jaučiamas poreikis sutvarkyti tą paskutinę labiausiai nesutvarkytą ligoninės erdvę, nes žmonės nori kokybiškos ir greitos medicininės pagalbos. Pacientai nenori būti be reikalo paguldyti į ligoninę ar nepagįstai išleisti. Anot gydytojo rezidento, medikai nori suteikti maksimaliai kokybiškas ir paslaugas, garantuoti pacientų saugumą ir priežiūrą.
„Mano knyga „Pragaro ambulatorija“,manau, užfiksavo istorinius momentus, nes didelė dalis to, kas joje parašyta, po kelių metų pasikeis ir žmonės pamirš, kas per pragaras buvo tas priėmimo skyrius“, – tikina A. Černauskas.
Pasikeitimai skubios medicinos skyriuje aiškiai matomi
Dabar atvykstantiems rezidentams, anot A. Černausko yra kur kas lengviau, nes jie kai kurių nesutvarkytų dalykų jau nebato ir neturi, todėl galvoja, jog jų nebuvo. Tačiau gydytojo teigimu, pasikeitimai yra progresyvūs ir aiškiai matomi.
„Pacientų priežiūra sparčiai gerėja, daugėja paslaugų, procedūrų, daugiau visapusės komunikacijos. Pavyzdžiui, nieko nebestebina stebėjimo palatos, o juk jų dar taip neseniai skubios pagalbos skyriuje nebuvo. Dabar kiekviename didesniame priėmimo-skubios pagalbos skyriujeyra lovos, kuriose mes galime nuo 4 iki 24 valandų stebėti, atlikti tyrimus. Po to gydytojas objektyviai gali pasakyti, jog viskas gerai, galite vykti namo, ar būklė blogėja, reikia guldyti į ligoninę“, – sako A. Černauskas.
Pasak gydytojo rezidento, reanimacinės tvarkomos palatos. Anksčiau sunkios būklės pacientus guldydavo į reanimaciją, nors kartais to ir nereikėdavo – užtekdavo stabilizuoti būklę. O dabar kokybiškas reanimacines paslaugas galima suteikti ir priėmimo skyriuje. Anot gydytojo, keičiasi ir kitos paslaugos, jų suvokimas ir suteikimo kokybė.
„Patys žmonės ir susidariusi situacija spaudžia medicinos įstaigas bei sistemą keistis. O mes, jauni medicinos gydytojai, matome, kas yra negerai, todėl bandome tai keisti, nujaučiame, kuria linkme eiti geriausia“, – sako A. Černauskas.
Šis gydytojas dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje:
