Ar esate patyręs tokią didžiulę atsakomybę, kai nuo jūsų priklauso kito žmogaus gyvybė? Pakelti tokią įtampą, išlaikyti šaltą protą, reaguoti greitai ir profesionaliai – šiuos gebėjimus privalo turėti kiekvienas dirbantis skubiojoje medicinos pagalboje ar svarstantis apie šio dalyko studijas. Vienas efektyviausių būdų įvertinti ir įtvirtinti teorines žinias be rizikos suklysti realiose situacijose – dalyvavimas tarptautinėse varžybose. Šiemet jau antrą kartą studentų komanda iš Šv. Ignaco Lojolos kolegijos į Lietuvą parvežė antrąją vietą. Pasak Kolegijos dėstytojos Irenos Malašauskienės, tai fantastiškas pasiekimas.

„Žaidynės truko 4 dienas. Per jas 40 komandų turėjo įveikti po 13 užduočių. Reikėjo išsirinkti vadovą, paskirstyti užduotis, vadovauti ir valdytis, kai aplink visi šūkauja, o pagalbos reikia ne vienam žmogui“, pasakoja studentų komandą, kurią sudarė Laurynas Kiškis, Audrius Paukštys ir Neringa Smailytė, lydėjusi dėstytoja.

Prieš varžybas ji padėjo pasiruošti: „Tokiose varžybose galėtų dalyvauti daug kas, tik yra mažai norinčių intensyviai ruoštis, treniruotis. Džiaugiamės radę tris atsidavusius studentus, jie vadovavosi patarimais, godžiai įsisavino žinias ir parodė labai aukštą lygį. Būdami 2-3 kurso studentai jie gebėjo įveikti ir labai sudėtingas užduotis.“

Pašnekovė teigia, kad gerų specialistų paruošimui tokios varžybos itin reikšmingos. Pasak I. Malašauskienės, švietimo sistema turėtų labiau remti tokias iniciatyvas, nes studijos su dalyvavimu varžybose paruošia profesionalius skubios medicinos pagalbos paramedikus, nuo kurių kasdien priklauso žmonių gyvybės.

Antrakursis L. Kiškis šiemet jau antrąkart dalyvauja tarptautinėse skubios medicinos pagalbos varžybose ir mano, kad būtų vertinga, jei daugiau studentų galėtų įgauti tokios patirties. Tam reikia ir motyvuotų studentų, ir finansavimo. Jis pripažįsta, kad simuliuotos situacijos žaidynėse buvo tikroviškos ir sudėtingos. Masinės nelaimės, autoįvykio, traumos, infarkto, insulto, reanimacijos ir kitokiose užduotyse buvo patikrintos žinios ir gebėjimai, komandinis, savarankiškas darbas, psichologinis pasiruošimas.

„Buvo situacija, kai gavome iškvietimą, kad psichinis ligonis laiko įkaitei peilį prie kaklo. Atvykę pamatėme, kaip jis perpjovė gerklę ir įdūrė į kirkšnį. Viskas vyko labai greitai, užpuoliką nusivijo policija, o mūsų komanda puolė gelbėti merginos. Reikėjo stabdyti stiprias kraujo čiurkšles, tačiau net neturėjau visų reikalingų priemonių, todėl pasitelkiau šalia gulėjusį pagalį, skareles. Teisėjai labai stebėjosi, kaip pavyko išsisukti iš padėties, o man tai buvo neįkainojama patirtis“, - sako studentas.

L. Kiškis atvirauja, kad pradėjęs studijas atrado save – noras save realizuoti šioje profesijoje tik stiprėja. Vaikinas jau dirba Kauno miesto greitojoje pagalboje. Kasdienis sunkus darbas, stresinės situacijos, kraujas ir greitas darbo tempas L. Kiškio negąsdina: „Kai matai, kad žmogui tiksi paskutinės sekundės, dirbi iš visų jėgų ir negalvoji apie jokį stresą – save gali pamiršti. Viskas atsiperka tada, kai pavyksta padėti ir sulauki šypsenos ar padėkos – tai suteikia kasdienybei daug prasmės“. Studentas sako, kad skubios medicinos pagalbos paramediko profesija paklausi, tačiau čia dirbantys turi būti tam atsidavę, vedami pašaukimo. Jį patį pirmyn veda kasdienis adrenalinas, siekis tobulėti, kelti kvalifikaciją.

Tos pačios studijų programos trečiakursis 35-erių Audrius Paukštys, jau 13 metų dirbantis karo medicinos tarnyboje paramediku, teigia, kad šioje specialybėje būtina nuolat tobulėti, nes kiekvieną darbo dieną būna naujų situacijų, o varžybos leidžia patikrinti savo jėgas.

„Pergalių nesitikėjome, nes tarp dalyvių buvo ir stiprių būsimų gydytojų komandų, tačiau sekėsi tikrai puikiai, pamatėme, kad Kolegijoje mus gerai paruošė. Buvo labai sunkių užduočių ir visoms skirta vos 10 minučių. Man labiausiai įsiminė, kai atvykę į iškvietimą pamatėme mašiną, atsitrenkusią į medį. Šalia stovėjo nuo smūgio apsvaigęs sužeistas vairuotojas. Skubėdami prie jo pamatėme, kad mašinoje yra nėščioji, kuriai prasidėjo itin komplikuotas gimdymas. Komandai tai buvo iššūkis, tačiau gavome labai daug taškų iš šios užduoties“ – pasakoja varžybų dalyvis.

A. Paukštys sako, kad jo darbe reikia išmanyti daugybę disciplinų, turėti stiprų charakterį, gebėti įveikti stresą ir greitai reaguoti. Darbas nelengvas, tačiau profesija labai paklausi: „Senoji felčerių karta sensta, felčerių programa jau seniai pasibaigė. Mūsų skubios medicinos pagalbos karta – pirmoji. Manau, kad esant tokiam specialistų stygiui, Lietuvoje skubios medicinos pagalbos paramedikui nesunku rasti darbo vietą, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose.“

Irena Malašauskienė pritaria, kad skubios medicinos pagalbos paramedikų paklausa didėja, o sveikatos sistemai trūksta jaunimo energijos, naujų žinių, todėl darbą rasti geriems studentams tikrai nesunku. Tačiau prieš renkantis šią profesiją dėstytoja ragina įsivertinti savo asmenybę: „Šiam darbui reikalingas gebėjimas bendrauti, pagarba žmogui, taip pat noras tobulėti, mokytis, viską daryti gerai, sąžiningai. Darbui gali trukdyti kraujo, atvirų lūžių, klinikinės mirties baimė. Studijos sustiprina silpnąsias vietas arba leidžia suprasti, kad specialybė netinka. Vis dėlto, noras padėti žmonėms ir gebėjimas žinias paversti patirtimi leidžia įveikti nepasitikėjimą savimi ir sėkmingai gelbėti gyvybes.“

DELFI šiuo metu vykdo išskirtinį projektą „Tautos gydytojas". Jame galima nominuoti ir skubios pagalbos mediku. Kviečiame nominuoti savo mylimiausius medikus ir balsuoti specialioje platformoje: