Anot gydytojos, saulė nėra tokia nekalta, kaip atrodo – ne veltui tarp moterų odos vėžio sergamumas didesnis nei plaučių.
Socialiniuose tinkluose – naminės įdegio priemonės
Tarp patarimų, kaip gražiai įdegti, nemažo populiarumo sulaukė kokosų aliejus. Tiesa, kai kurios siūlo naudoti ne tik kokosų, bet ir, pavyzdžiui, alyvuogių arba net buitinį aliejų. Svarbu gerai išsitepti kūną, nes aliejus riebus, arba jį maišyti su vandeniu ir išplakus purkšti ant kūno.
Kita priemonė, siūloma socialiniuose tinkluose kaip „jau seniai žinoma ir dar mamų naudota“ – aliejus, sumaišytas su vandeniu ir jodu. Būtent šią priemonę gyrė dalis komentavusiųjų, esą tai jau nuo seno žinomas būdas, kuris niekada nepaveda. Tiesa naudojusios prisipažino, kad jodas skleidžia nemalonų kvapą, todėl tokia priemone patarė purkštis toliau nuo aplinkinių.
Viena naujovė, greitai pasklidusi socialiniame tinkle – priemonė iš acto ir aliejaus. Recepto autorė rašė, jog šį įdegį skatinantį būdą naudoja jau apie šešerius metus ir visas drauges išmokė. „Šis deginimosi losjonas – stebuklingas!“ – rašė recepto autorė, teigdama, kad būtent dėl šio losjono jos oda karamelinio atspalvio.
Nei vienas dermatovenerologas nerekomenduos degintis
Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, Santaros klinikų dermatovenerologė sako, jog geras dermatologas niekuomet nerekomenduos degintis. Jis visuomet pasakys – būkite budrūs ir saugokite savo odą.
„Tai, jog oda paruduoja, rodo, jog yra pažeista. Nuo ultravioletinių spindulių ji skubiai ginasi, gamindama pigmentą, jog nebūtų pažeista ląstelių branduolių genetinė medžiaga. Tai ilgainiui iškreiptų ląstelių dauginimąsi, kas paskatintų piktybinių ir nepiktybinių navikų atsiradimą. Tai vyksta nebūtinai iš karto, gali per penkis ar dešimt metų. Ne veltui odos vėžio sergamumas tarp moterų didesnis nei plaučių“, – sako dermatovenerologė.
Anot profesorės, ultravioletiniai saulės spinduliai odoje sukelia du pokyčius: ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Pirmieji, ankstyvieji ir geriausiai žinomi yra saulės nudegimai. Nuo silpno paraudimo ir perštėjimo iki antrojo laipsnio nudegimo – štai ką gauname iškart pabuvę intensyvioje saulėkaitoje.
Be to, daugėja alergijų saulės spinduliams. Saulės spinduliai gali išprovokuoti bėrimą, niežėjimą, pūsles, kurios gali atsirasti tiek tą pačią dieną, tiek po dviejų ar trijų dienų. Negana to, saulė išprovokuoja virusus, todėl visai nieko keisto, jei po pusvalandžio pasisėdėjimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, iškyla lūpų pūslelinė, o pagulėjus paplūdimyje – sėdmenų pūslelinė.
Vėlyvieji pokyčiai, pasak dermatovenerologės, yra senėjimas. Nudegus saulėje, ypač jaunystėje, yra skatinamas įvairių pigmentinių dėmių, šlakų, apgamų, o vėliau odos vėžiniai susirgimai ar net melanoma. „Užtenka vieną kartą gyvenime nudegti ir vėliau tu visą gyvenimą gali jausti padidėjusį odos jautrumą, esant saulėje“, – tikina gydytoja.
Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė sako, jog nepaisant visų baisumų, saulė duoda ir teigiamų dalykų, nes, pavyzdžiui, esant saulėtoje aplinkoje, gerėja nuotaika, žmonės tampa darbingesni. Taip pat, reikėtų nepamiršti, jog saulė padeda mums pasigaminti vitaminą D.
„Todėl pabūti saulėje, pasivaikščioti yra naudinga, tačiau jei planuojate degintis, reikia žinoti, kaip apsaugoti savo odą“, – sako dermatovenerologė.
Namuose gamintos priemonės neapsaugos nuo ultravioletinių spindulių
Paklausta, ką mano apie vieną populiariausių deginimosi priemonių kokosų aliejų, prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė sako, kad jame per silpna apsauga, kuri siekia vos 7-8 SPF. Tokia priemonė labiau tinka juodaodžiams arba ketvirto, penkto fototipo žmonėms. Jei lietuvaitės deginsis, naudodamos tokią priemonę, gaus daugiau žalos, nei naudos.
„Namuose gaminti priemones smagu, moterys jaučiasi vertingesnės, pasigaminusios savo priemones, tačiau jos neapsaugo taip, kaip to reiklauja oda. Dažnai iš nežinojimo, žinių trūkumo moterys dalinasi tokiais receptais, tačiau jie moksliškai nepagrįsti“, – tikina gydytoja.
Visi būdai, pasak profesorės, naudojami siekiant įdegti, nėra verti jų sukeltų pasekmių. Juk namuose pagamintos priemonės niekada nebus tokios stiprios, kaip apsauginiai kremai. Pavyzdžiui veidas, kaklas, plaštakos reikalauja net 50 SPF apsaugos, o namų sąlygomis tokios priemonės nesukursi.
„Kremai su SPF ir buvo sukurti tam, jog apsaugotų žmogaus odą. Anksčiau nebuvo įprasta į paplūdimį vaikščioti su bikiniu ir deginti didžiąją dalį viso kūno. Tačiau prasidėjo bikini era ir mes matome pasekmes – odos vėžių epidemiją. Tai yra mūsų nesaugaus buvimo saulėje pasekmės. Juk ultravioletiniai spinduliai yra didžiausias kancerogenas, dėl kurio mūsų odoje susiformuoja vėžys. Taigi jei dabar sergate odos vėžiu, tai galimas faktas, jog praeityje intensyviai deginotės arba tai darote dabar“, – tikina dermatovenerologė.
Kefyrą ir grietinę keičia priemonės su alijošiumi ir vitaminais
Jei jau nudegėte saulėje, profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė visų pirma siūlo kūną vėsinti ir raminti. Galima pastovėti po vėsiu dušu, užsidėti vėsų kompresą. Senas metodas buvo kefyras, grietinė, kuriuos tepdavo ant kūno, tačiau dabar gydytoja rekomenduoja, visuomet vykstant į paplūdimį, su savimi turėti kremą po deginimosi bei nuo nudegimo.
„Vaistinėse didžiulė pasiūla priemonių su alijošiumi ar pantenoliu. su vitaminais A ir E. Jie greitai atgaivina, tačiau jei nudegimas stipresnis, galbūt prireiks hormoninių preparatų“, – tikina gydytoja.
