Mažo miesto ligoninės vadovas papasakojo, kodėl jo įstaiga taip vertinama

„Ne lovos ir ne aparatūra gydo, o žmonės, kurie dirba ligoninėje“, – sako Molėtų ligoninės direktorius, chirurgas Vaidotas Grigas. Kalbėdamas apie sąlygas, kuriomis tenka dirbti, gydytojas tikina, kad išgyventi yra „menas“.

Siūlo konkurencingą atlygį

„Pavyko suburti gerą gydytojų kolektyvą. Mūsų kolektyvas yra draugiškas. Baigėme metus „su pliusu“, tuo labai džiaugiamės. Manau, kad toks ligoninės modelis yra pavyzdinis. Mūsų kolektyvo gali pavydėti kitos ligoninės“, – šypteli jis. Jis bei Molėtų ligoninė buvo nominuoti išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“.

Pasiteiravus, kuo tokia ypatinga Molėtų ligoninė, V. Grigas tikina, kad ji – reikalinga rajono žmonėms. „Ypač vyresnio amžiaus, kurių yra didžiausia koncentracija rajonuose. Mes užsiimame ne tik stacionariniu gydymu, bet ir ambulatoriniu ištyrimu. Atliekame rentgeno diagnostiką, turime specialistus, ambulatorinę reabilitaciją“, – vardija direktorius.

Esą specialistų šiuo metu ligoninėje netrūksta. Pasiteiravus, kaip jam pavyko pritraukti jaunų specialistų į rajoną, pašnekovas pajuokauja, kad padėjo asmeninis žavesys. „Matyt, tas amžius duoda savo, neseniai baigė rezidentūrą. Yra ir atlygio problema. Jei nori, kad žmogus dirbtų, tai tas atlyginimas turi būti konkurencingas“, – sako V. Grigas.

Rajono pacientai skiriasi nuo miesto

Vadybos sėkmė, pasak pašnekovo, yra tikslo turėjimas ir siekimas. „Direktoriumi tapau prieš trejus su puse metų. Atėjau ir pasakiau, kad keisiu ir jei man netrukdysit – pakeisiu. Manau, kad tą padaryti pavyko. Ateiti į šią poziciją ir nedaryti nieko... tai tada nereikia eiti dirbti šito darbo“, – tvirtai sako pašnekovas.

Būti vadovu, anot jo, nėra lengva. Esą tenka susidurti su daug politizuotų problemų. „Dar nuo seno eina šitas šleifas, kai kur ypač dvelkia sovietmečiu. Iššūkių yra daug, bet darbas įdomus“, – tikina direktorius.

V. Grigas sako, kad nesėdi užsidaręs kabinete, jis yra praktikuojantis bendrosios chirurgijos gydytojas. „Pagrindinė mano užduotis ir misija yra būti gydytoju. Aš juo ir esu. Jeigu reikėtų pasirinkti būti gydytoju ar vadovu, tai pasirinkčiau būti gydytoju“, – pasakoja jis.

Rajono pacientai, tikina jis, yra kitokie nei miesto. „Rajone reikia žmonėms padėti suprasti, kodėl reikia eiti pas gydytoją, tirtis. Jeigu jie tavimi pasitiki ir patiki, tai rajono pacientai yra labai tvarkingi, su jais maloniau dirbti nei su miesto pacientais. Jie labiau geranoriški, klauso, pasitiki gydytojais.

Kai pradeda dirbti jaunas specialistas, tai pacientų jis turi mažiau. Vyksta žvalgyba. O paskui, jei gydytojas patinka kaip žmogus ir specialistas, tai pas jį būna didžiulės eilės“, – juokiasi jis.

Pirkiniai už 6,5 mln. eurų

Situacija Lietuvos rajonuose sudėtinga: vis išgirstame, kad kur nors uždarė mokyklą, biblioteką. Panašiai, gydytojas V. Grigas sako, gyvena ir rajono ligoninės. „Ministras (Aurelijus Veryga – DELFI) šiemet žadėjo, kad visgi vykdys išsvajotą restruktūrizacijos etapą, optimizuos ligonių tinklą. Laukiame, koks bus mūsų likimas. O laukime ir pastoviame apkarpyme mes jau gyvename apie dešimt metų. Vis kas nors yra pažadama, bet dažniausiai atimama, o ne duodama“, – teigia V. Grigas.

Rajono ligoninės, teigia ligoninės vadovas, neturi tokių sąlygų kaip didžiosios, tačiau nepaisant to, stengiasi kaip tik įmanoma. „Dirbame su tuo, ką turime – rentgeno diagnostikos įranga yra sena. Nepaisant to, žmonės dirba. Paslaugų visų suteikti negalime, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos, bet medikamentinio gydymo taikymui, ambulatoriniams tyrimams yra visos galimybės“, – sako V. Grigas.

Pašnekovas pasakoja, kad kol kas sveikatos politika nėra palanki regionams. „Viena klinika gali nusipirkti aparatą už 6,5 mln. eurų, o mums neranda 68 tūkstančių eurų, kad pasibaigtume Reabilitacijos skyrių“, – piktinasi jis.

V. Grigas kalba apie gamą peilį, kurį šiais metais įsigijo LSMU ligoninė Kauno klinikos. Pasaulyje tokių aparatų tėra penki.

„Turi būti perkama aparatūra, kurios reikia, o ne ta, kurios norime. Reikia susitvarkyti finansinius įsipareigojimus. Mes visi juos vykdome, mokame mokesčius. Taip pat sveikatos sistema turi būti finansuojama adekvačiai. Paskutinį kartą mane nustebimo Kauno klinikų pirkinys. Pasirodo, mes esame Šveicarijos lygio šalis, kad galime leisti sau tokius dalykus. Tikriausiai sistemoje pinigų yra, tik jie nėra paskirstomi vienodai.

Turi būti daroma tai, kas reikia, perkama tiek, kiek reikia, su protu, o ne pagal ambiciją, partinius dalykus. Kai ateis nauja karta, jaunesnė negu mano, kurie nelabai suvoks, kas yra ta korupcija, kyšininkavimas, pažįstami/nepažįstami, partija/ne partija, tai tada sistema pradės funkcionuoti. Turiu omenyje ir ministerijos, tiek Seimo, tiek pačios savivaldos lygiu.

Skaitmeninis rentgeno aparatas su dviem darbo šiais laikais kainuoja apie 200 tūkstančių eurų. Tai padalinam 6,5 mln. eurų iš 200 tūkstančių eurų. Jūs įsivaizduokit, kiek buvo galima įrengti rentgeno aparatų visoje Lietuvoje“, – teigia V. Grigas.

Centralizuojamos paslaugos

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija atkerta, kad regionuose esančių ligoninių niekas neketina uždaryti. „Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. O kad tai daryti būtina ir reikalinga, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras.

Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma“, – sako SAM atstovė spaudai Alina Žilinaitė. Ji taip pat teigia, kad šiuo metu šalyje turime per daug brangios aparatūros ir ji nėra efektyviai išnaudojama.

Centralizuojant paslaugas, pastebi V. Grigas, susidarys ilgesnės eilės didžiosiose ligoninėse. „Žmonės bus išvežami į ligonines, kurios jau pilnos. Toms įstaigoms krūviai padidėtų kelis kartus. O žmogus, kuris ir taip sudėtingai gauna pagalbą mieste, dažniausiai ieško pagalbos arti. Paslaugos rajono žmonėms atitols, dalis savo eilės net nesulauks. Nors teigiama atvirkščiai“.

Šis gydytojas ir Molėtų ligoninė dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: