Grėsmė reali
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja Nerija Kuprevičienė dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo, kad grėsmė, jog netrukus kils gripo pandemija, reali. Tačiau niekas nežino, kada tai įvyks.
Šiuo metu kasmetines gripo epidemijas sukelia tas pats A (H3N2) virusas, kuris sukėlė 1968 – 1969 m. siautusią Honkongo gripo pandemiją.
„Gal tik be reikalo žmonės gresiančią pandemiją suplaka su paukščių gripu. Pandemija paprastai kyla mutavus gripo virusui, todėl žmonės jam neturi įgiję imuniteto.
Šiuo metu kasmetines gripo epidemijas sukelia tas pats A (H3N2) virusas, kuris sukėlė sukėlė 1968 – 1969 siautusią Honkongo gripo pandemiją.
„Gal tik be reikalo žmonės gresiančią pandemiją suplaka su paukščių gripu. Pandemija paprastai kyla mutavus gripo virusui, todėl žmonės jam neturi įgiję imuniteto. Paukščių gripas būtų tik viena iš prielaidų, didinančių riziką, kad greičiau įvyks viruso mutacija“, - aiškino pašnekovė.
Paukščių gripą sukelia didelio patogeniškumo gripo virusas A/H5N1. Jeigu kuris nors žmogus iškart užsikrėstų ir žmonių, ir paukščių gripu, yra tikimybė, kad įvyktų mutacija. Taip gali atsirasti naujas dar nežinomas virusas, kuris persiduotų nuo žmogaus žmogui ir sukeltų naują gripo pandemiją.
Duomenų, kad paukščių gripo infekcija būtų perduodama iš žmogaus žmogui, kol kas nėra. Tačiau mokslininkai neatmeta galimybės, kad taip gali atsitikti.
Pareikalavo aukų
N.Kuprevičienė sakė, kad kol kas belieka tik spėlioti apie galimą pandemijos eigą ir pasekmes. „Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus žmonių sergamumas, mirtingumas, kokioms amžiaus grupėms ir kaip jis pasireikš“, - sakė medikė.
Jau dabar siaučiantis paukščių gripas nusinešė 62 žmonių gyvybes. Visi žmonės, mirę nuo paukščių gripo, gyveno Pietryčių Azijoje.
Kasmet gripas pareikalauja žmonių aukų net ir nesiaučiant pandemijai. N.Kurprevičienė sakė, kad per sezoną Lietuvoje nuo gripo miršta mažiausiai 1 – 2 žmonės. Kiek žmonių mūsų šalyje miršta nuo gripo sukeltų komplikacijų, neregistruojama.
Sustiprino kontrolę
Šiuo metu Europoje gripo aktyvumas labai žemas. Per 6 savaites Europos šalyse patvirtinti tik trys A tipo gripo atvejai Didžiojoje Britanijoje ir vienas Čekijoje. Nėra atvejų, kad žmonėms būtų nustatytas mirtinas gripo A (H5N1) virusas.
Siekiant apsisaugoti nuo galimos gripo pandemijos, visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys paukščių gripo priežiūrai bei kontrolei, sustiprinta veterinarinė paukščių priežiūra, griežtai kontroliuojamas gyvų paukščių įvežimas. Parengtos ir paskelbtos rekomendacijos keliautojams, vykstantiems į endemiškas paukščių gripo šalis.
Užkrėtė virėjas
Gripo pandemijos pasaulyje kyla kas keliasdešimt metų. Vienas pirmųjų gripo pandemiją 412 m. pr. Kr. paminėjo Hipokratas.
Žinomiausia buvo XX pandemija - 1918 – 1919 metais visame pasaulyje siautęs Ispaniškasis gripas, dar vadinamas „ispanka“, Prancūziškuoju gripu arba Didžiąja gripo pandemija.
Manoma, kad šis gripas pradėjo plisti Kinijoje, kur iš naminių paukščių arba kiaulių persidavė žmonėms. Ispaniškuoju jis buvo pavadintas tik todėl, kad būtent karo laikų cenzūros nesuvaržyta Ispanijos spauda plačiausiai jį aprašė.
Pirmasis žinomas Ispaniškojo gripo pasireiškimo atvejis buvo užfiksuotas 1918 metų kovą Kanzase. Juo susirgo vienos kariuomenės virėjas Albertas Gičelas. Spėjama, kad virusu virėjas užsikrėtė gamindamas vištieną.
Vos per porą dienų nuo virėjo gripu užsikrėtė 522 kariai. Infekcija taip sparčiai plito, kad ja netruko užsikrėsti abiejų fronto linijų kariai, o vėliau ir civiliai.
Mirdavo greitai
Manoma, kad Ispaniškuoju gripu buvo užsikrėtę apie pusę pasaulio gyventojų. Įvairūs šaltiniai nurodo labai skirtingą žmonių aukų skaičių: nuo 25 iki 100 milijonų. Vien Indijoje nuo šios ligos mirė 17 milijonų žmonių. Teigiama, kad nuo šio gripo mirusiųjų buvo daugiau nei žuvusiųjų per visą Pirmąjį pasaulinį karą. Netgi spėjama, kad dėl šios ligos karas ir buvo baigtas.
Nuo Ispaniškojo gripo daugiausiai mirė jauni, maždaug 20 – 50 metų žmonės, kurie paprastai yra atsparesni virusams. Infekuotieji mirdavo labai greitai. Jei rytą dar buvę sveiki žmonės po pietų užsikrėsdavo gripu, kai kurie mirdavo dar tą pačią naktį. Tie, kurie per pirmąsias kelias dienas nepasveikdavo, paprastai mirdavo nuo įvairių gripo komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Draudė sveikintis
Baiminantis tolimesnių epidemijos plitimų įvairiose šalyse buvo įsakyta apriboti visuomeninius susibūrimus ir keliones. Beveik metus dėl gripo neveikė daugybė teatrų, šokių salių, bažnyčių ir kitų visuomenės susibūrimo vietų. Į įvairias šalis nebuvo įsileidžiami keliautojai.
Kai kur buvo uždarytos parduotuvės, o klientų prašyta savo pageidavimus surašyti ir palikti lauke. Viename JAV mieste buvo įstatymiškai uždrausta net paspausti ranką sveikinantis.
Dėl gripo daugelyje vietų pritrūkdavo slaugytojų ir duobkasių. Mirusieji buvo laidojami masiniuose kapuose be karstų. Toks griežtas karantinas šiek tiek pristabdė gripo plitimą.
Liga atsinaujino
Dar viena baisi pandemija, pavadinta Azijos gripu, atsirado Kinijoje 1957 metų vasarį. Ji nusinešė daugiau kaip milijono žmonių gyvybes.
Šios pandemijos grėsmė buvo numatyta ir, skirtingai nei Ispaniškojo gripo, virusas gana greitai identifikuotas.
1957 metų rudenį vaikams sugrįžus į mokyklas, virusas itin paplito. Moksleiviai gripu užsikrėsdavo vieni nuo kitų, o grįžę namo užkrėsdavo ir suaugusiuosius. Tų pačių metų pabaigoje sergamumas šia liga gerokai sumažėjo, o 1958 metų sausį ir vasarį plūstelėjo antroji jo banga.
Išgelbėjo atostogos
Dar viena pasaulinė pandemija kilo taip pat Kinijoje, kur žmonės su naminiais paukščiais ir gyvuliais gyvendavo po vienu stogu.
1968–1969 metais siautėjusi pandemija buvo pavadinta Honkongo gripu, nes pirmąkart aptikta būtent toje vietovėje.
Nuo šios ligos, kurią sukėlė panašus virusas, kaip ir Azijos gripą, mirė apie 800 tūkstančių žmonių.
Dėl sąlyginai mažo mirtingumo Honkongo gripas vadinamas švelniausia XX amžiaus pandemija.
Gali būti, kad mirtingumas ir sergamumas buvo mažesni todėl, kad kai kurie žmonės, išgyvenę Azijos gripą, įgijo imunitetą ir naujajam virusui.
Be to, Azijos gripas labiausiai plito rugsėjį ir spalį, o Honkongo – gruodį, kai daugeliui moksleivių buvo žiemos atostogos. Pandemijos plitimą galėjo pristabdyti ir tai, kad 1977 – 1978 metais jau buvo labiau išsivysčiusi sveikatos apsaugos sistema.
