Kaip DELFI pasakojo Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič, po „Nike We Run“ bėgimo į Santaros klinikas atvyko apie 10 pacientų. Tai, pasak gydytojas, pakankamai didelis skaičius. Pacientų amžiaus vidurkis – apie 25 metus.

Dauguma į Santaros klinikas atvyko dėl apalpimo. Tai, pasak B. Markevič, atsitiko dėl skysčių netekimo.

„Tai yra labai didelės fizinės ištvermės reikalaujanti šventė. Sekmadienį buvo pakankamai karšta diena, todėl žmogaus kūnas greičiau išgarino skysčius. Karštis veikia, o dar buvo ir pakankamai didelis fizinis krūvis, – sakė B. Markevič.

Sekmadienį termometro stulpelis siekė net ir 29 laipsnius Celsijaus.

Net ir 5 km karštą dieną – didžiulis iššūkis net ir jaunam ir ypač netreniruotam žmogui.“

Kaip sakė Santaros klinikų medikė, praktiškai visiems pacientams, kurie atvyko po bėgimo, buvo pažeisti inkstai, daugumai jų funkcijos atstatytos, mat pacientai kreipėsi laiku.

Gydytoja sako, kad pasitaiko atvejų, kai nesuspėjama laiku suteikti pagalbos ir inkstai pažeidžiami negrįžtamai. Tokiu atveju gresia inkstų nepakankamumas, ilgainiui inkstus reikia net persodinti. Tai priklauso nuo to, kaip organizmas reaguoja į gydymą ir ar laiku kreipiamasi.

Pagrindinė klaida – negėrė vandens

B. Markevič sako, kad dauguma bėgikų, net ir tie, kurie sekmadienį nepateko į medikų rankas, neretai pervertina savo galimybes.

Organizatoriai dieną prieš renginį visiems dalyviams išsiuntė SMS žinutes su įspėjimais, kad bus karšta ir saulėta, priminė pasiimti kepures, gerti pakankamai vandens ir įvertinti savo galimybes. Patarimais pasinaudojo ne visi. Tačiau kai 5 km distanciją pasirinkę bėgikai dalyviai pasakojo, kad renginio metu prasibrauti iki savanorių dalinamo vandens buvo išties sunku.

Sekmadienį bėgikai darė ir dar vieną esminę klaidą – vartojo nepakankamai daug skysčių. Diena buvo karšta, bėgimas – intensyvus fizinis krūvis, tad skysčiai tokiomis aplinkybėmis iš kūno išgaruoja dar greičiau.

10 km distanciją pasirinkę renginio dalyviai jautė vandens taupymą, tą patvirtino DELFI žurnalistas Mindaugas Jackevičius.

Renginio organizatorė Milda Monstavičiūtė DELFI sakė, kad bėgime vandens netrūko – buvo pasirūpinta 7 000 litrų vandens ir jo po renginio dar liko.

„Turėjome daugiau nei skaičiuojant pagal tai, kiek turėtų būti masiniame bėgime. Kai yra šilta, savaime žmonės gerti nori daugiau. Vanduo buvo dalinamas atsakingai, savanoriai yra apmokami, kad finiše bėgikams duoda vieną 0,5 l buteliuką vandens, kad liktų ir kitiems“, – sakė M. Monstavičiūtė.

Organizatorė apgailestauja, kad žmonės iš tiesų neretai pervertina savo galimybes, tačiau kiekvienais metais, pastebi ji, renginio dalyviai tampa sąmoningesni.

„Jei ištisus metus sėdėjai prie kompiuterio, negali imti ir nuspręsti, kad bėgsi. Pasiruošimas turi būti ištisus metus, reikia priprasti prie fizinio krūvio“, – sakė medikė.

Kiek reikia išgert?

„Nėra tokios formulės, kiek reikia išgerti. Vienam 3 litrų bėgant užteks, kitam reikės ir 7 litrų. Viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu jis netenka skysčių. Nėra universalios taisyklės, tai priklauso ir nuo kūno masės, – sakė B. Markevič.

Troškulys atsiranda tada, kai skysčių deficitas yra daugiau nei litras. Vadinasi, gerti reikia net tada, kai troškulio mes nejaučiame, o jei jau jaučiame, reikėtų iškart išgerti litro vandens, o tada dar po truputį gerti.“

Bėgti – atsakingai

Gydytoja sako, kad tokiuose sporto renginiuose sveikatos yra mažai.

„Bėgimas iš principo yra labai traumatizuojanti sporto šaka. Labai veikia stuburą. Eiti mes galime ženkliai ilgiau negu bėgti, – sakė B. Markevič.

Jei kalbame apie sveikatą ar svorio mažinimą, geriausiai tam tinka ėjimas – daugiau nei 30 min. Tuomet organizmas pradeda atpalaiduoti susikaupusias nereikalingas medžiagas, kurias išnaudoja energijai. Bėgant organizmas kaip tik koncentruojasi, supranta, kad jam bus reikalingas energijos rezervas, susikoncentruoja ir neatiduoda sukauptų medžiagų.“

Vis dėlto, ir eiti reikėtų saikingai. Pastaruoju metu populiarėja mesti sau iššūkį įveikiant per parą 100 km pėsčiomis. B. Markevič sako, kad tai tas pats, kas nubėgti 20 km. Daugiausiai, kiek patariama nueiti per dieną – 30 km lengvu žingsniu.

Bėgimas gali grasinti ir mirtimi

Kaip anksčiau DELFI sakė Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius, visi bėgimo entuziastai, ypač pradedantieji, turintys bent menkiausių sveikatos nusiskundimų ar ryškius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, prieš treniruojantis ar ruošiantis didelio fizinio pajėgumo reikalaujančiam startui, privalo apsilankyti pas savo gydytoją.

„Kita dažna klaida, kai asmuo jaučia ir žino savo nusiskundimus (dažnai sportuojantysis atremia, kad jis puikiai „pažįsta“ savo organizmą ir geba dozuoti tenkančias apkrovas), tačiau juos ignoruoja, manydamas, kad fizinė veikla teigiamai veiks jo simptomus“, – sakė prof. R. Kubilius.

Nors aptariamame masiniame bėgime „Nike We Run“ suaugę bėgo tik tris distancijas – 5, 10 arba 21 km, kardiologas įspėja ypač elgtis atsargiai prieš pasiryžtant bėgti maratoną (42,195 km).

„Paprastai net 50 proc. staigių mirčių trasose ištinka įveikiant paskutiniuosius maratono kilometrus, arba 4 proc. likusios distancijos. Beje, daugiausia staigių mirčių jauno amžiaus sportininkus ištinka dviračių sporte, žaidžiant futbolą, bėgimo ir žygių trasose ir dažniausia mirčių priežastis būna įgimtos, iki tol nediagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos. Deja, neretai ir nepavyksta nustatyti konkrečios mirtį sąlygojusios priežasties“, – sakė prof. R. Kubilius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)