Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki vakcinos nuo šios ligos įtraukimą į finansuojamų skiepijimų kalendorių, medikė paaiškino, kada tėvams derėtų išties sunerimti dėl savo vaiko sveikatos, ko baiminasi patys medikai ir kaip vertinamas net 40 metų kurtas skiepas.
Kai būna jau per vėlu
„Buvau pirmų metų rezidentė, dirbau vienoje vaikų ligoninėje. Atvežė devynerių mergaitę, kuri iškart nugabenta į reanimaciją, bet gydytojai jau matė negalėsiantys padėti, nors, žinoma, nenuleido rankų. Vėliau paaiškėjo, kad vakare jai pakilo temperatūra, mama vaikui davė paracetamolio ir visi nuėjo miegoti. Visą naktį niekas neužėjo į mergaitės kambarį patikrinti jos sveikatos. Ryte jai neatsikėlus mama nuklojo antklodę ir nebebuvo odos plotelio, kuris dar nebūtų išbertas. Buvo iškviesta greitoji, bet mergaitės išgelbėti nebepavyko“, - apgailestavo gydytoja.
Per pirmąsias 12 valandų dar sudėtinga pasakyti, kad tai - ne meningokokinė infekcija, todėl būtina stebėti karščiuojantį vaiką, vertinti jo bendrą būklę - kvėpavimą, kraujotaką (sepsio atveju vaikas pradeda dažnai kvėpuoti, širdis plaka daug greičiau, jis tampa labai blyškus, arba net pilkšvas), sąmonę (ar vaikas judrus, kaip jis bendrai jaučiasi).
„Jei karščiuojančiam vaikui pamatote hemoraginį bėrimą ir atsiranda kitų anksčiau išvardintų požymių, būtina kuo greičiau vykti į ligoninę“, - ragino Vaikų ligoninės atstovė.
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, vėmimas, gali būti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo požymių, šaltkrėtis, vėliau gali atsirasti sprando raumenų sustingimas. Ligai progresuojant, gali išryškėti odos bėrimas (atlikite „stiklinės“ testą – prispaudus prie įtariamo bėrimo stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, tačiau bėrimas vis dar matyti, jis neišnyksta).
Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija - vienas didžiausių Europoje
Europos žemėlapyje yra dvi valstybės, kuriose sergamumas meningokokine infekcija (b tipo) itin didelis - tai Jungtinė Karalystė ir Lietuva. To priežasčių nežino niekas.
„Latvijoje meningokokinės infekcijos atvejų labai mažai. Ir net analizuojant Lietuvos žemėlapį matyti, kad didžiausias sergamumas - Vilniaus apskrityje. Klaipėdoje fiksuojami tik vienas-kitas atvejai per metus“, - aiškino I. Ivaškevičienė.
Meningokokinė infekcija yra ūmi ir gyvybei pavojinga bakterinė liga, kuria gali susirgti kiekvienas, tačiau pati didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams bei mažiems vaikams iki penkerių metų amžiaus. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 81 infekcijos atvejis, iš kurių pusė – vaikų iki penkerių metų. Pernai 11 susirgusiųjų mirė (tarp jų – penki vaikai iki penkerių metų).
„Infekcija pavojingiausia patiems mažiausiems. Jei valstybė turėtų labai daug lėšų, būtų idealu praplėsti skiepijamų vaikų amžiaus grupes, tačiau dabar turime apsaugoti pažeidžiamiausią grupę. Gaila, bet negalime skiepyti naujagimių. Jie turi gerą imuninę sistemą, tačiau ji dar nemoka gerai atsakyti, sureaguoti į skiepą. Pakankamas imuninis atsakas nėra suformuojamas, todėl nėra tikslinga skiepyti jaunesnius kaip 2 mėn. vaikus“, - teigė gydytoja.
Nuo liepos 1 d. valstybės lėšomis bus skiepijami visi vaikai, gimę po gegužės 2 d. Skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją - 4 mėn., o trečiąją – 12-15 mėn. Pašnekovė tikina, kad savo vaiką skiepytų, nesvarbu, kiek jam metų.
„Sirgti gali ne tik mažiukai, bet ir vyresni žmonės. Dažniausiai antras sergamumo pakilimas yra paauglių bei jaunų suaugusiųjų grupėje, t.y. iki 25 m. Tačiau vertinant statistiškai, pirmaisiais gyvenimo metais susirgimų yra daug daugiau. Visgi statistika yra viena, o mamai, kurios vaikas susirgo, tai reiškia viską“, - sakė ji.
Svarbi kiekviena valanda
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Infekcija plinta oro lašiniu būdu, glaudaus kontakto metu.
„Pavyzdžiui, pasinaudojus ta pačia stikline, bučiuojantis. Kūdikiams infekciją dažniausiai „atneša“ artimieji, kurie nosiaryklėje turi sukėlėją, tačiau patys net neserga“, - aiškino gydytoja.
Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Vis dar neaišku, kodėl vienas vaikas suserga meningokokine infekcija, o kitas - ne.
„Ligoninėje matome pačių įvairiausių atvejų. Atvyksta karščiuojantis vaikas, atlieki tyrimus, paimi pasėlį, paskiri antibiotikus. Pagalbos reikia, bet ne skubios. Tuo metu kitas vaikas su bėrimu turi staigiai atsidurti intensyvios terapijos skyriuje“, - pasakojo I. Ivaškevičienė.
Meningokokinė infekcija gydoma antibiotikais (trečios kartos cefalosporinais), kurie bakterijas nužudo gana greitai. Problema ta, kad esant žaibinei meningokokinei infekcijai vystosi nenormali organizmo reakciją į infekciją, tad vaikai dažniau miršta dėl savo organizmo neadekvataus atsako į ligą.
„Kodėl vieni reaguoja vienaip, o kiti kitaip - mes nežinome. Mes, medikai, visuomet stengiamės kiek įmanoma anksčiau atpažinti šią ligą, nes puikiai žinome, jos eiga kartais gali būti labai klastinga - per 12 valandų gali prarasti vaiką. Visgi jei spėji gydymą pradėti laiku, turi daug daugiau šansų išgelbėti vaiką nuo žaibinės formos“, - sakė gydytoja.
Stulbinantys skaičiai
Meningokokinė infekcija nėra nauja, tiesiog seniau nebuvo žinomas ligos sukėlėjas. Nustačius, koks tai mikroorganizmas, netrukus buvo imta galvoti ir apie skiepus, tačiau vakcinos sukūrimas užtruko net 40 metų.
„Kai tik pradėjau savo karjerą, pamenu, studentams sakydavau - gaila, bet, nuo šios ligos neturime kaip apsisaugoti, skiepų nėra. Visi išeidavo apniukusiais veidais. Šiandien jau turime kuo džiaugtis. Vaiko mirtis nuo meningokokinės infekcijos šiandien siunčia tik vieną žinutę - to jau buvo galima išvengti. Man labai skausminga, kad XXI a. netenkame vaikų dėl infekcijų, kurių buvo galima išvengti“, - kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Kadangi vakcina yra pakankamai nauja, skeptikai trina rankomis – esą dar nėra ilgamečių stebėjimo rezultatų. Visgi šiuo metu jau įrodytas vakcinos efektyvumas viršija visus lūkesčius.
„Manoma, kad vakcinos apsauginis imunitetas bus gana patvarus. Konkretaus skaičiaus, kiek laiko apsaugos ši vakcina, dar nėra, bet jei ateityje atsiras naujų duomenų, galbūt bus reikalinga dar viena sustiprinanti dozė.
Jungtinė Karalystė pirmieji įtraukė šį skiepą į savo skiepijimo kalendorių ir jie jau turi sukaupę labai daug duomenų, - aiškino medikė.
Jungtinėje Karalystėje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į nacionalinę skiepijimo programą įtraukta 2015 m. ir iki šiol yra paskiepyta daugiau nei 1 milijonas kūdikių. Dažniausias šalutinis poveikis – skiepijimo metu pakilusi vaiko temperatūra.
Gydytoja pabrėžė, kad iš JK nėra jokių žinių, verčiančių abejoti dėl vakcinos saugumo. Jei kiltų bent menkiausias įtarimas dėl vakcinos saugumo, vaikų skiepijimas būtų sustabdytas nedelsiant.
Kaip veikia vakcina? Įskiepijamas antigenas, kuris stimuliuoja mūsų imuninę sistemą. Organizme susiformuoja apsauginiai antikūnai - „kareivėliai“, kurie ir kovoja su infekcine liga.
