Trenerė nerimauja dėl visuomenės sveikatos raštingumo lygmens. Jis pasak dr. S. Pajaujienės, itin žemas. Moteris sako, kad tam daugiau dėmesio turėtų skirti ne tik patys žmonės, bet ir įvairių sričių specialistai.
Geriau apkūnus, bet sveikas
LSU lektorė dr. S. Pajaujienė primena: apkūnus, tai nereiškia, kad sergantis, o lieknas – dar nebūtinai sveikas.
„Antsvoris nėra didelė blogybė sveikatos prasme. Tyrimai rodo, kad per mažas svoris turi tas pačias rizikas, tačiau kažkodėl dėl to mažai kas jaudinasi, – sako trenerė.
– Antsvoris – tikrai dar ne liga, tik apsunkęs ir galbūt per daug riebalų turintis kūnas. Jei antsvoris nustatomas pagal KMI (kūno masės indeksą), gali būti, kad jo net nėra. Kiekvienas esame skirtingi, turime skirtingą genetiką, todėl „idealus“ kūno svoris – toks svoris, kai asmuo jaučiasi stiprus, sveikas, energingas ir gali būti fiziškai aktyvus bei vesti normalų gyvenimo būdą.“
Dr. S. Pajaujienė pabrėžia – nutukimas yra liga. „Ir liga, kurią reikia gydyti!” – sako trenerė.
Pasak pašnekovės, rizika sveikatai, susijusi su nutukimu, gali paskatinti širdies ligas bei širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimus, hipertenziją, hipercholesterolemiją, diabetą ir kitas neigiamas sveikatos pasekmes bei ankstyvos mirties riziką.
„Tačiau pabrėžiu, kad tokia pat rizika sveikatai yra ir esant per dideliam liesumui!” – sako dr. S. Pajaujienė.
Ar KMI – sveikatos rodiklis?
Norint nustatyti, ar žmogaus svoris normalus, ar jau reikėtų susimąstyti dėl sveikatos ir dietos, apskaičiuojamas KMI – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis.
Kaip pasakojo dr. S. Pajaujienė, pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), žmonės, kurių KMI yra 18,5-25 kg/m², gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Tačiau pagal KMI netinka vertinti šių žmonių grupių kūno svorį:
- augančių vaikų ir paauglių (vertinamas pagal fizinės raidos lenteles)
- senyvo amžiaus žmonių, kai sunku tiksliai išmatuoti jų ūgį
- sportininkų, kurių labai išvystyti raumenys
- nėščių moterų.
„Negalite svoriui ir kūno masės indeksui suversti visą kaltę dėl prastos sveikatos, – sako dr. S. Pajaujienė. – Todėl reikia mokėti naudotis ir kitais nutukimą ar antsvorį rodančiais rodikliais.“
Paklauskite savęs:
- Kaip dažnai sportuojate?
- Ką valgote?
- Koks jūsų cukraus kiekis?
- Koks jūsų kraujospūdis?
- Kokie kraujo parodymai?
- Kaip dažnai patiriate stresą?
Lieknėjimo priemonės
Liekninantys diržai, korsetai, masažuokliai, papildai, vaistai, kokteiliai, pleistrai... ko tik nesiūlo pardavėjai. Ar jie iš tiesų veiksmingi ir naudingi?
„Mano nuomonė griežta – blogai manau ir pergyvenu dėl visuomenės sveikatos raštingumo žemo lygmens. Tai verslas, dideli pinigai ir stipri reklamos įtaka. Kur yra bent kažkokia kontrolė? Kur valstybės požiūris, visuomenės sveikatos biurai ir specialistai? Kodėl nėra bandymų tai pažaboti? – piktinasi dr. S. Pajaujienė.
– Antsvorio bei nutukimo paplitimas yra viena opiausių visuomenės sveikatos problemų. Tačiau didelį rūpestį kelia ir didžiulis nepasitenkinimo savo kūnu lygis, žalingo kūno masės reguliavimo elgesio bei valgymo sutrikimų paplitimas. Nutukęs žmogus ne kartą yra bandęs įvairiausių minėtų svorio mažinimo priemonių ar metodų (kurie gali būti ir sveikatai žalingų), deja, tai dažniausiai baigiasi nesėkmingai.
Nutukimo atveju žmogui nereikėtų pačiam spręsti, ką pasirinkti. Būtinas specialistas ar net visa komanda (gydytojas, endokrinologas, psichologas, dietologas, treneris). Tik kartu dirbdami įveiksite problemą ir, svarbiausiai, nepakenksime sau.“
Geriau apkūnus, bet aktyvus nei lieknas ir pasyvus
Trenerė sako: svorio nereikia atsikratyti. Reikia keisti savo kraujo sudėtį, kūno kompoziciją, funkcinius parametrus.
„Labai svarbus judėjimas ir širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas. Nutukęs, bet aktyvus pilietis turi mažesnę riziką sveikatai ir ankstyvom mirtims negu normalaus svorio, bet fiziškai neaktyvus asmuo. Tačiau nutukimas be judėjimo turi vienintelį kelią – į ligoninę.“
LSU lektorė sako, kaip geriausiai pasirinkti lieknėjimo priemonę, priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Jeigu būtų vienas atsakymas į šį klausimą, nebūtų nutukimo problemos. Priklausomai nuo KMI didumo, gali būti skiriamos įvairios strategijos, – sako dr. S. Pajaujienė.
Kaip pavyzdį paimkime antsvorį turinčius žmones (KMI = 25-27 kg/m²), kuriems puikiausiai tinka gyvensenos keitimo programa (mityba, fizinis aktyvumas, elgesio terapijos, stresų valdymas) ir tikrai nereikia nei farmacinio, nei chirurginio gydymo. Tačiau didelį nutukimą turintis asmuo vien tik su gyvensenos pokyčiais ligos taip lengvai neįveiks, todėl pateisinami vaistai ir net chirurginiai sprendimai.“
Pasak trenerės, svarstyklės ar veidrodis neparodo riebalų kiekio, ypač, jei riebalai vidiniai. O, pasirodo, ir nutukimas gali būti sveikas ir nesveikas.
„Žmonės gali sverti ir atrodyti panašiai, tačiau vieni yra sveikesni už kitus. Kas tai parodo? Pagrindiniai metabolinio sindromo kriterijai: juosmens apimtis, cukraus, triglicerdų, gerojo cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas. Todėl mažiau pasitikėkime skaičiais svarstyklėse, geriau atlikime kraujo tyrimus ir matuokime funkcinius parametrus (maxVO2, kraujospūdis, laipsniškai sunkėjantis širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo nustatymo testas (su EKG) ir kt.“, – sako dr. S. Pajaujienė.
Specialistai sako, kad riebalų ir raumenų santykį žmogaus kūne gali nustatyti kūno sudėties matuokliai. Dr. S. Pajaujienė juos vadina suaugusiųjų žaisliukais.
„Tokių matuoklių paklaidos yra didžiulės ir priklauso nuo daugybės vidinių ir išorinių veiksnių. Norint tikslumo, būtinas validus, brangus prietaisas, griežtai sukontroliuota testavimų procedūra, nes riebalų kiekis matuojamas su buitiniais matuokliais gali kisti net dienos eigoje“, – sako trenerė.
Kaip pradėti mesti svorį?
Visgi – jei supranti, kad metas atsikratyti nereikalingų kilogramų net ir dėl sveikatos, trenerė sako, kad svorio mažinimo programą reikėtų pradėti, visų pirma, reikia savo galvoje.
„Reikia mylėti savo kūną, o ne skelbti kovą jam. Stresas stimuliuoja išorinių riebalų transformavimą į vidaus organus. Tada pasireiškia taip vadinamas „nesveikas“ nutukimas, kuris prieš veidrodį nesimato“, – sako dr. S. Pajaujienė.
LSU lektorė sako, kad stresas išderina gliukozės metabolizmą ir sumažina kepenų, riebalų ir raumenų jautrumą insulinui, tai padidėja rizika susirgti diabetu.
