Jo žodžiais, burokėliai yra ypatingi dėl didelio natūralių nitratų kiekio: mūsų organizmas transformuoja nitratus į azoto oksidą, o šis išplečia kraujagysles, kas didina audinių aprūpinimą deguonimi.
A. Unikausko teigimu, burokėlių poveikį patvirtina ir atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, triskart per savaitę valandą prieš sportą gėrė arba burokų sulčių, arba placebo. Fiziniai pratimai buvo 50 min. trukmės ėjimas ant bėgimo takelio. Tyrimas truko šešias savaites.
„Rezultatai parodė: prie fizinio aktyvumo režimo pridėję burokų sultis – paprastu ir galingu būdu pagerinsite kraujotaką ir oksigenaciją bei padidinsite pratimų smegenims suteikiamą naudą“, – sako profesorius.
Be to, priduria jis, raugintų (fermentuotų) burokų sulčių milteliai gali būti netgi geriau, nes vis tiek turi naudingų medžiagų, o angliavandeniai jau paveikti fermentacijos proceso.
„Tyrėjai teigia, kad azoto oksidas patenka ten, kur reikia deguonies, o smegenys yra didysis deguonies vartotojas. Įrodyta, kad pratimai ir burokų sultys lėmė smegenų kognityvinių funkcijų pagerėjimą. Tokį, koks yra jaunesnių žmonių“, – sako medikas.
Taigi, teigia A. Unikauskas, norint išvengti Alzheimerio, reikia gerti burokų sultis, valgyti burokėlius ir sportuoti.
„Taip pat valgykite kuo mažiau perdirbtų angliavandenių. Įrodyta, kad daug perdirbtų angliavandenių turinti mityba didina demencijos riziką 89 proc., o daug sveikųjų riebalų turinti mityba mažina šios ligos riziką 44 proc.“, – pabrėžia profesorius.
Plačiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
