Tokių kaip šis gydytojas Lietuvoje – vienetai: gyvybes gelbsti smegenų trombus ištraukdamas per kirkšnį

Išeminio insulto metu smegenų arteriją užkišus trombui, pradeda žūti smegenų ląstelės. Vienas iš būdų sustabdyti šį itin pavojingą procesą yra per kirkšnies arteriją įvesti miniatiūrinį kateterį, nukeliauti iki smegenų ir taip ištraukti trombą. Tačiau šią efektyvią procedūrą atliekantis neurointervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas teigia, kad tokių specialistų Lietuvoje skaičius net nesiekia dešimties.

Dažnesni išeminiai insultai

„Insultas gali žmogų ištikti bet kada. Budėjimus esame susiskirstę savaitėmis. Jei kas nutinka, turime būti pasiekiami, nuvažiuoti ir ištraukti trombą. Praeitais metais kartu su kolega turėjome 83 pacientus, kuriems atlikome ūmaus išeminio insulto gydymą. Tokia yra statistika“, – pasakoja 36 metų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis A. Afanasjevas. Jis vienas iš Lietuvos gydytojų, nominuotų išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas".

Trombas, pasakoja specialistas, dažniausiai būna kietas kraujo krešulys. Ištikus išeminimiam insultui, A. Afanasjevas pašalina susidariusį trombą. „Yra dar hemoraginiai insultai, tai yra aneurizma, kai kraujagyslė plyšta galvoje. Esant plonesniai kraujagyslės sienelei, sprogsta burbulas ir į smegenis išsilieja kraujas. Ištikus hemoraginiui insultui, mes turime tą skylę arterijoje uždaryti. Tai kitokia technika, nes kitokios prigimties insultas. O išeminio insulto metu, kraujas užblokuoja kraujagyslę“, – aiškina A. Afanasjevas. Anot jo, dažnesnis yra išeminiai insultai.

Efektyviausias būdas

„Neurointervencija, tai minimaliai invazinė chirurgija. Pasirenkama saugiausia zona, per kurią galima patekti į kraujagyslę. Įduriam ten, įsivedame tokią vielą, įvedėją. Ir tas įvedėjas yra 2-2.5 milimetrų diametro. Mes su vielomis, su mikro kateteriais keliaujame, kur norime“, – apie procedūrą pasakoja gydytojas. Gydytojas pastebi, kad be rentgeno, neurointervenciniai radiologai būtų kaip be akių. Būtent dėl šios priežasties gydytojams tenka nuolat dirbti su radiacija.

Pasaulyje toks trombų traukimas aktyviai pradėtas naudoti tik 2012 metais. Esą tais pačiais metais A. Afanasjevas tokias procedūras pradėjo atlikinėjo ir Lietuvoje. „Jei kas nors ką nors naujo pradeda taikyti medicinoje, visi stebėti, kokie rezultatai, ar tai efektyvu. Aišku, būna ir daug skeptikų, sako, kad gal to nereikia daryti, juk ir taip yra būdas, kuris veikia?

Bet jei užsikemša kriauklė, tai ką darote? Galima pilti „kurmį“ arba galima ištraukti priežastį, atkimšti ir tada viskas tekės. Pasaulis tai pradėjo daryti ir visi pastebėjo, kad rezultatai yra geresni. Neurologai, pamatę rezultatus, pradėjo mumis pasitikėti. Šiuo metu pasaulyje šis būdas yra praktiškai numeris vienas. Tad Lietuvoje neatsiliekame nuo pasaulio“, – sako A. Afanasjevas.

„Kartais būna tokių atvejų, nors jie nėra dažni: jeigu žmogus spėja laiku patekti į ligoninę ir jei ligoninė turi specialistus, kurie padaro ištraukimą, matome, kad žmogus ant operacinio stalo jau pradeda judinti koją, ranką, pradeda kalbėti. Rezultatas kartais būna akimirksniu. Pacientas galėtų būti paralyžiuotas visam gyvenimui, jei nieko nedarytume, bet trombo pašalinimas duoda efektyvų rezultatą“, – džiaugiasi A. Afanasjevas.

Neurointervencinių radiologų, pasakoja jis, neužtenka. Jų Lietuvoje, tvirtina radiologas, yra vos 6-7. Tačiau esą vis daugiau radiologų, pradeda domėtis šia siaura sritimi.

Kiekviena sekundė svarbi

Išeminis insultas, pasakoja gydytojas, gresia žmonėms, kuriems yra sutrikęs širdies ritmas. „Gal teko kaime girdėti, kaip muša sviestą? Tai širdutė dirba taip neritmiškai. Įvairios kraujo turbulencijos, tokie nesinchroniniai širdies plakimai turi didelę įtaką krešulių susidarymui. Bet dažniausiai tai būna sisteminė liga. Žmogus, kuriam įvyksta insultas, dažniausiai turi padidėjusį kraujospūdį, serga cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį, geria mažai skysčių, turi žalingų įpročių“, – sako specialistas ir pastebi, kad sveiką gyvenseną vedančiam asmeniui, retai būna insultas.

Trombui užblokavus kraujagyslę, priklausomai nuo vietos, į kurią jis nukeliavo, atsiranda tam tikra simptomatika. „Tai būna, kad perkrypsta veidas, liežuvis, nusuktas žvilgsnis, lūpos kampas nusvyra, žmogus praranda kalbą, aptirpsta rankos, kojos, arba nejaučia jų išvis. Gali pradėti vemti. Žmogus tampa dezorientuotas“, – insulto simptomus vardija A. Afanasjevas.

Gydytojas pripažįsta, kad būna atvejų, kai pacientams padėti jau nebegali. „Kiekviena sekundė yra svarbi, nes kai yra trombas, miršta smegenų ląstelės, vyksta smegenų mirtis. Kuo greičiau ištrauksime tą trombą, tuo bus geresnis rezultatas. Nes gali trombą ištraukti, kad ir po 20 valandų, bet rezultato nebus, nes ta smegenų sritis jau mirusi. Yra daug nepasisekimo faktorių. Bet pagrindinė priežastis – laikas“, – teigia pašnekovas.

Atpažinti priešinsultinius simptomus, sako jis, yra sunkiau. „Tipinis atvejis: žmogų randa namuose, jis nukritęs, negali pajudėti, jo veidas perkrypęs, negali kalbėti. Nuvežus į ligoninę, padaroma galvos kompiuterinė tomografija ir randamas trombas. Tada jis keliauja į operacinę ir trombas ištraukiamas“, – teigia jis.

Gydytojas skatina žmones stebėti savo sveikatą, gerti pakankamai skysčių, kontroliuoti širdies ritmą, jei jis yra sutrikęs. „Reikia sveikai maitintis, nesinervinti, nepersidirbti. Insultas neįvyksta šiaip sau. Būna priežastys, o jos, kaip ir sakiau, širdies ritmas, žalingi įpročiai ir panašiai“, – pastebi. A. Afanasjevas.

Palygino Lietuvos medikus su britų

Nors gydytojas rezidentūrą pabaigė 2012 metais, pirmą savo procedūrą atliko dar 2008. Esą šios srities specialistai nuolatos turi stažuotis, mokytis ir tobulėti. Gydytojas pasakoja, kad jam teko pusantrų metų dirbti ir vienoje Anglijos ligoninėje, tačiau nusprendė likti Lietuvoje.

„Tai nulėmė daug faktorių. Turiu čia šeimą, ji man labai svarbi. Praeitais metais gal turėjau 75 skrydžius. Padirbdavau Anglijoje, grįždavau į Lietuvą budėti ir tada atgal į Angliją. Pavargau nuo tokio krūvio.

Aš esu emigrantas iš Baltarusijos, persikėliau į Lietuvą, kai buvau vaikas. Tėvai persikėlė į Mažeikius. Man čia patinka. Čia gyvena visa mano šeima. Džiaugiuosi Lietuva, čia labai smagu. Bet aš palinkėčiau kiekvienam padirbti svetur, tai praplėčia akiratį. Taip gali patikrinti savo „kietumą“. Nes lietuviai dažniausiai nepasitiki savimi. Bet ten nuvažiavęs randi tuos pačius žmonės ir supranti, kad mes esame visai nieko tauta ir galime būti neurointervenciniai radiologais didžiausiose užsienio ligoninėse“, – sako specialistas.

Būtent pasitikėjimo savimi Lietuvos medikai gali pasimokyti iš britų. „Jis pas mus būna nepagrįstai žemas. Galvojame, kad nesugebėsime. O anglas galvoja, kad sugebės. Anglų medikai iš lietuvių medikų galėtų pasimokyti lankstumo. Jie dažniausiai mąsto standartiškai, nėra lankstūs. Mes esame lankstesnis, matome daugiau“, – pokalbį pabaigia A. Afanasjevas.

Šis gydytojas dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: