Visų pirma, verta prisiminti sporto, kaip priemonės atsipalaiduoti po sunkios dienos, naudingumą. Tačiau jums visai nebūtina lieti prakaitą sporto salėje. Sugrąžinti kūno ir psichikos ramybę gali ir paprasčiausi tempimo pratimai. O, jeigu jie dar ir atliekami ramioje vietoje gryname ore, nauda dar didesnė. Na, bet, jeigu jaučiate, kad sportuoti visai nesinori, nurimti gali padėti ir tiesiog ramus pasėdėjimas parke ar kitoje nusiraminimą teikiančioje vietoje. Taip pat, siekiant atsipalaiduoti bei nuraminti įtemptus raumenis, galima pasitelkti ir karštą dušą ar vonią.
Mėgstantiems skaityti puiki galimybė atsipalaiduoti po darbo dienos yra knygos. Tačiau, reikia pastebėti, siekiant nuraminti savo vidinę būseną, geriau nesirinkti kūrinių, kuriuose plėtojamos sukrečiančios temos: karas, nusikaltimai ar kiti stresą galintys kelti siužetai. O tiems, kurie visą dieną dirbo sunkų protinį darbą ir skaityti paprasčiausiai nebeturi jėgų, atsipalaiduoti gali padėti raminanti muzika. Tai nebūtinai turi būti speciali relaksacinė muzika – svarbu, kad būtų jums maloni ir jus raminanti. Beje, reikia pastebėti, jog internete galima rasti ne tik relaksacinės muzikos, bet ir relaksacinių tekstų įrašų, padedančių atsipalaiduoti.
Dar vienas būdas, kuris gali pagelbėti, kai reikia nurimti, atsipalaiduoti, pailsinti kūną ir psichiką, yra valdomas gilus kvėpavimas. Šis pratimas naudingas tuo, kad tinka atlikti ne tik po sunkios darbo dienos, bet ir darbų bėgyje, nes trunka vos kelias minutes. Pastebėtina, kad daugelis žmonių, pavyzdžiui, apėmus nerimui, ima kvėpuoti negiliai ir aritmiškai. Toks kvėpavimas išderina deguonies ir anglies dvideginio koncentraciją kraujyje, o tai, savo ruožtu, gali sustiprinti fizinius nerimo simptomus (sąlygoti smarkesnį širdies plakimą, oro trūkumą ir panašiai). Tad tokiu atveju svarbu bent keturias minutes valdyti savo kvėpavimą, nes maždaug tiek laiko reikia deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyrai organizme atstatyti. Siekdami nurimti, lėtai, skaičiuodami iki keturių, įkvėpkite ir, analogiškai, skaičiuodami iki keturių, iškvėpkite. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip įkvepiate: teisingai kvėpuojant, pilvas turėtų pakilti labiau nei krūtinė.
Kitas būdas, kurį galima pasitelkti ne tik po darbo, bet ir turint tik kelias laisvas akimirkas darbe – tai vaizduotės pratimai. Viena galimybių – įsivaizduoti ramią vietą, kurioje jūs atsipalaiduojate, jaučiatės saugiai. Tai gali būti pamėgtas gamtos kampelis, namų vieta, kurioje pavyksta nurimti, ar kokia kita erdvė, kur jaučiatės komfortiškai ir jaukiai. Pradžioje patogiai įsitaisykite ir užsimerkę ramiai įkvėpkite ir iškvėpkite. Su kiekvienu iškvėpimu pasistenkite įsivaizduoti, kaip jūsų kūnas nurimsta, kaip jus palieka įtampa ir nerimas. Įsivaizduokite, jog esate vietoje, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai. Įsivaizduokite vietą kuo detaliau – pabandykite „apžvelgti“ aplinką, pajusti, kokie kvapai sklando aplinkui, ką toje vietoje girdite. Būkite toje vietoje tiek, kiek norisi. Pajuskite, kaip jūsų kūnas prisipildo tos vietos ramybės. Kai būsite pasiruošę baigti pratimą, dar kartą giliai į įkvėpkite ir staigiai iškvėpkite. Pasirąžykite. Lėtai atsimerkite.
Dar viena galimybė nurimti – sąmoningumu grįstas atsipalaidavimas. Norėdami atlikti šį pratimą, pirmiausiai giliai pakvėpuokite. Pajauskite, kaip rimsta kūnas. Pabandykite sukoncentruoti dėmesį į tai, kas vyksta aplink jus, atkreipkite dėmesį į supančią aplinką – įsižiūrėkite į kiekvieną esančią kambaryje ar lauke detalę, pabandykite kuo aiškiau pajusti jus supančius kvapus, garsus, vaizdus, tekstūrą... Atkreipkite dėmesį į savo vidinius pojūčius, jausmus. Šis pratimas padeda labiau atkreipti dėmesį į tai, kas mus supa „čia ir dabar“ bei nuraminti chaotiškas mintis.
Siekiant kasdienės ramybės būsenos, viena galimybių - dėkingumo praktikavimas. Tai nereiškia, jog nuo šiol reikia imti ignoruoti savo problemas. Dėkingumo praktikavimas tiesiog padeda kitaip pažvelgti į kasdienes stresą keliančias ar nemalonias situacijas. Vienas būdų praktikuoti dėkingumą – rašyti dėkingumo dienoraštį. Pabandykite kasdien vakare peržvelgti savo dieną ir surasti bent penkis dalykus, už kuriuos šiandien esate dėkingas (-a). Svarbu save paskatinti ieškoti net ir mažų dalykų, kurie šiandien pradžiugino bei buvo malonūs. Suprantama, kartais būna tokių dienų, kai labai sunku surasti net ir vieną aspektą, kuris kelia dėkingumą, tačiau kuo ilgiau praktikuosite šį pratimą, tuo daugiau dalykų imsite pastebėti savo kasdienybėje, kurie, nepaisant negandų, jus džiugino. Kita vertus, galima pastebėti, jog dėkingumas nebūtinai turi būti susijęs vien su teigiamais dalykais – kartais pravartu pasvarstyti, ko nemaloni situacija mus galėjo išmokyti, kaip būtų galima į ją pažvelgti kitaip. Galbūt pajusite, kad net už negatyvias patirtis taip pat jaučiatės dėkinga (-a).
Na ir, apskritai, apmąstant situacijas, kurios kelia įtampą ar negatyvius išgyvenimus, verta užduoti sau keletą klausimų, kurie gali padėti geriau įvertinti mūsų nuogąstavimų ar sunkių išgyvenimų pagrįstumą. Paklauskite savęs, kiek ši problema man bus svarbi po savaitės, po mėnesio ar metų? Ar ji paveiks mano gyvenimą bei savijautą iš esmės, ar, tikėtina, turės tik trumpalaikę įtaką mano būsenai ir gerovei? Jeigu ji neturės didesnės įtakos, ar tikrai verta dėl to jaudintis? Galbūt į šią situaciją galima pažvelgti kaip nors kitaip? Esant nuogąstavimams dėl ateities, galima, pavyzdžiui, sau raštu susirašyti, kokie faktiniai įrodymai patvirtina mano baimes, o kokie – paneigia? Įvertinę situaciją įvairiais aspektais, galite pabandyti užsirašyti naują situacijos vertinimą, kuris apimtų tiek jūsų nuogąstavimus patvirtinančius įrodymus, tiek paneigiančius. Taip padėsite sau objektyviau apžvelgti aplinkybes bei galbūt nuraminti kylančius nepagrįstai stiprius jausmus.
Taigi, nemalonių situacijų iš savo gyvenimo pašalinti nėra įmanoma. Tačiau galime pasitelkti įvairių įrankių, kurie gali padėti subalansuoti mūsų požiūrį bei jausmus tose situacijose, o taip pat padėti pailsėti ir atsipalaiduoti po sunkios dienos. Sėkmės!
