Tyrimas buvo atliktas pagal PSO patvirtintą ATC / DDD metodologiją, duomenys išreikšti nustatytų paros dozių skaičiumi 1000 gyventojų per parą. Šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę (pavyzdžiui, vaisto suvartojimas 10 DDD / 1000 gyventojų / per dieną rodo, jog šį vaistinį preparatą kasdien vartoja 1 proc. populiacijos).
Remiantis gautais duomenimis, matyti, kad vaistų suvartojimo tendencijos išlieka panašios kaip ir 2016 metais. 2016 m. vaistų suvartojimas siekė 1055 DDD, tuo tarpu 2017 m. – 1089 DDD.
Kalbant apie parduotų vaistų pakuočių skaičių, 2017 m. buvo parduota 73 353 134 vaistų pakuotės, t. y. 1,49 procentais daugiau nei 2016 m. (2016 m. parduota 72 273 391 vaistų pakuotė). Atlikus parduotų vardinių (t. y. pavieniams pacientams būtinų, gydytojo paskirtų, tačiau šalyje neregistruotų vaistų) pakuočių analizę, nustatyta, kad 2017 metais buvo parduota 372 911 vaistų pakuočių, t. y. 1,66 procento daugiau nei 2016 m. (2016 m. parduota 366 809 vaistų pakuotės). Taigi, vaistų pardavimo tendencijos taip pat išlieka be pastebimų pokyčių.
Palyginus su 2016 m., pernai 3,46 proc. padidėjo širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų bei 6,05 proc. – kraują ir kraujodarą veikiančių preparatų suvartojimas. Apskritai, šios rūšies vaistų šalyje yra suvartojama daugiausiai. 7,6 proc. paaugo ir sistemiškai veikiančių hormonų preparatų (išskyrus lytinius hormonus) suvartojimas.
Žmonės, matyt, daugiau skundėsi ir urogenitalinės sistemos negalavimais, mat šių vaistų suvartojimas irgi didėjo, jų per 2017 m. suvartota 4,39 proc. daugiau nei 2016 m. Taip pat 8,91 proc. padidėjo antinavikinių vaistų ir imunomoduliatorių suvartojimas. Verta paminėti ir tai, kad šiek tiek sumažėjo sistemiškai veikiančių priešinfekcinių vaistų (antibiotikų) suvartojimas – jų pernai suvartota 0,14 proc. mažiau nei 2016 m.
