„Vakare mano dukrą pradėjo berti. Pagalvojau, kad tai tiesiog alergija žiedadulkėms, todėl prieš miegą daviau tabletę nuo alergijos. Tuo metu buvo išbertas veidas, tačiau atsikėlus ryte dar labiau išsigandau, nes bėrimai atsirado ir ant rankų, kojų“, – apie ant dukros kūno pastebėtus neaiškius bėrimus DELFI pasakojo mergaitės mama.
Pasak moters, medikai ne kartą akcentavo, kad pastebėjus pirmuosius smulkius bėrimus ir įtariant meningokokinę infekciją, reikia nedelsiant vykti į gydymo įstaigą. Nieko nelaukusi, moteris kartu su aštuonerių metų dukra nuskubėjo į Santaros klinikų Vaikų ligoninės skubios pagalbos skyrių, tačiau liko šokiruota medikų elgesiu.
„Išgirdau, kad tai yra nepaaiškinamos kilmės bėrimas, tačiau dukrai neatliko tyrimų, neskyrė jokio gydymo, tik pamatavo ūgį, svorį, temperatūrą ir spaudimą. Taip pat rekomendavo savaitę neiti į mokyklą, nes gali būti užkrečiama. Jeigu niežtės, liepė gerti alerginę reakciją malšinančių vaistų, kuriuos išrašė“, – prisimena motina.
Įtarimai dėl klastingos ligos nepasitvirtino, tačiau moteris piktinasi dėl to, kad gydytojai nepaaiškino, koks tai bėrimas. Vilnietė taip pat turėjo sumokėti 13,39 euro, nes neva į įstaigą su dukra kreipėsi ne dėl būtinosios pagalbos. Ligonės mama iki šiol nesupranta už ką, nes jos dukrai nebuvo atlikta jokių tyrimų.
Bėrimas – tik vienas ligos simptomų
Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniosios vaikų ligų gydytojos Daivos Vaičiūnienės teigimu, sunerimusiems tėvams dažnai atrodo, kad jų vaiko būklė sudėtingiausia. Todėl pamatę vos kelis bėrimus ant vaiko kūno, mano, kad tai – meningokokinės infekcijos požymis ir skuba į vaikų ligoninės priėmimo skyrių.
„Tačiau praktiškai nėra tokių vaikiškų ligų, kurios negalėtų pasireikšti bėrimais. Jie gali atsirasti ir sergant plaučių uždegimu, gripu, virusine infekcija, bronchitu, sinusitu. Be to, yra daug įvairių bėrimų rūšių, netgi ta pačia liga sergantys vaikai beriami skirtingai – dviejų vienodų atvejų nėra“, – sako gydytoja.
Pasak D. Vaičiūnienės, dėl šios priežasties vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į bėrimus, o įvertinti bendrą vaiko sveikatos būklę. Juo labiau, kad meningokokinės infekcijos atveju atsiradus vadinamajam hemoraginiam bėrimui vaiką išgelbėti jau gali būti vėlu, nes bėrimai pasimato tik ligai progresuojant.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Specialistės teigimu, jei atsiradus keliems neaiškiems bėrimams vaikas yra žvalus, aktyvus, domisi aplinka, nori žaisti, bendrauti, geria skysčius ir nekarščiuoja, didžiausia tikimybė, kad bus užklupusi ne meningokokinė infekcija.
„Tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne skubėti į vaikų ligoninės priėmimo skyrių. Didžiausią nerimą turėtų kelti pasikeitusi vaiko būklė, o ne vienas kitas bėrimas, atsiradęs ant vaiko kūno. Meningokokinė infekcija pasireiškia visiškai kitaip nei įprastas susirgimas. Todėl tėvai iškart pastebės, kad šįkart vaikas yra kitoks“, – pastebi D. Vaičiūnienė.
Pasak specialistės, ankstyvieji meningokokinė infekcijos požymiai panašūs į peršalimo ligų. Gydytoja išskyrė simptomus, kurie turėtų kelti nerimą: aukšta temperatūra, kuri sudavus vaistų atkakliai kyla vėl, karščiavimas, kraujotakos sutrikimai, galvos skausmas, šaltkrėtis, padažnėjęs pulsas, kvėpavimas, raumenų ar kiti nepaaiškinami skausmai.
D. Vaičiūnienė sako, kad apie pavojingą bakterinę infekciją gali įspėti ir pasikeitęs vaiko elgesys: jei anksčiau buvęs žvalus, staiga tapo mieguistas, irzlus, nenori vaikščioti.
Pastebėjus neaiškius bėrimus
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad jei vaiką išbėrė, tačiau jo būklė nėra sunki ar skubi, sunegalavus vaikui nėra būtina važiuoti į Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimą. Tokiu atveju reikia kreiptis į polikliniką, kur teikiama pirminė sveikatos priežiūra.
„Ne skubios pagalbos skyriuje turime aiškinti, kokie bėrimai yra pavojingi. Pas mus dirbantys rezidentai galėtų papasakoti, kad per dieną kartais tenka pakonsultuoti apie 19 slogų atvejų. Tokie skubiosios pagalbos nereikalaujantys atvejai, kada tėvai tiesiog neturi laiko nuvesti savo vaiką pas šeimos gydytoją, suformuoja milžiniškas eiles. Todėl jeigu vaikui iš tiesų nėra būtina skubi pagalba, atvykus konsultacijos gali tekti palaukti eilėje, o neretai ir už ją susimokėti“, – skubios pagalbos skyriaus tvarką paaiškina gydytoja.
Pasak jos, nemažai yra ir tokių atvejų, kai vaiką į ligoninę atveža penki lydintieji asmenys – močiutė, senelis, tėvai ir dar krikšto mama. Gydytojos teigimu, to daryti nereikėtų, nes vietos skyriuje nėra daug, todėl vėliau atsiranda pasipiktinimai, kad nėra nei kur atsisėsti, nei kur pasikabinti rūbų.
Kodėl tyrimai nebūtini?
Pasak specialistės, dažnai tėvai nustemba, kad išbertą vaiką atvežus į ligoninę jam neatliekami tyrimai. Tačiau, pasak jos, patyrę medikai niekada nevargina vaikų nebūtinais tyrimais, o bėrimų sunkumą gali įvertinti juos tik apžiūrėję.
„Didelę patirtį turintys specialistai gali atskirti, ar tai infekcinis bėrimas ir nustatyti, kokia tai infekcija. Jeigu nematome poreikio, niekada neatliksime tyrimų. Nebūtinas tyrimas traumuoja vaiką, o kartu sukelia ir finansinių nuostolių tėveliams. Todėl nereikalaukime jų ten, kur jų nereikia. Meningokokinės infekcijos atveju gydytojai taip pat vadovaujasi ne tyrimais, o vaiko būklės sunkumu“, – paaiškina specialistė.
Pasak vaikų ligų gydytojos D. Vaičiūnienės, kartais bėrimus apžiūrėjęs gydytojas gali diagnozuoti ir nepatikslintą virusinę egzantemą, tačiau nereikėtų to išsigąsti.
„Dažniausiu atveju nėra siekiama nustatyti virusą, nes gydymui tai neturi jokios reikšmės. Net jei ir atliksime virusologinis tyrimą, atsakymus greičiausiai gausime tik po kelių savaičių, kai vaikas jau bus pasveikęs. Jeigu tėveliai nori profilaktiškai atlikti tyrimus, reikia kreiptis į polikliniką“, – paaiškina gydytoja.
Situacija pasipiktinusi mama dukros diagnozę išsiaiškino skaitydama komentarus po jos įrašu feisbuke. „Viena moteris atsiuntė straipsnį apie infekcinę eritemą, pagal simptomus viskas atitinka. Paskaičiusi supratau, kodėl gydytojai nedarė tyrimų: liga dažniausiai nustatoma remiantis nusiskundimais, – DELFI pasakojo ligonės mama. – Siekiant patvirtinti ligą, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, kurio nustatomi antikūnai prieš parvovirusą B19“.
Mergaitei tyrimas buvo atliktas Šeškinės poliklinikoje, kurioje ji prirašyta. Šeimos gydytoja patvirtino diagnozę – infekcinė eritema.
