Prognozės buvo pačios liūdniausios
Auglį berniuko galvoje medikai aptiko pernai rudenį. Diagnozė – itin retas vėžys – pilomiksoidinė astrocitoma. Auglys buvo toks didelis ir įsitaisęs tokioje pavojingoje smegenų vietoje, kad niekas nesuprato, kaip vaikas vis dar gali judėti, kalbėti ir žaisti. Todėl Teodoras buvo pramintas mažuoju kovotoju.
Lietuvos gydytojų prognozės buvo pačios liūdniausios, todėl berniuko tėvai suskubo ieškoti gydymo galimybių užsienyje. Į jų pagalbos šauksmą atsiliepė tiek Lietuvos žmonės, tiek tarptautinė bendruomenė ir greitai surinko pinigų sumą. Jos reikėjo pradėti Teodoro gydymą Gustave Roussy vėžio institute, kurio gydytojai – vieni geriausių vaikų smegenų auglių specialistų pasaulyje, taikantys pažangiausius gydymo metodus.
„Esame daug girdėję, kokia rizikinga yra Teodoro laukianti operacija, todėl į susitikimą su neurochirurge profesore Stephanie Puget ėjome tarsi į giljotiną. Tačiau išėjome pilni optimizmo. Ji neleido suabejoti nė vienu savo žodžiu. Jei auglio nepavyks pašalinti per vieną, bus atliekamos dar kelios operacijos. Kad vaikas patirtų kuo mažesnę riziką. Tai nuramino“, – ryžtingai kalbėjo Teodoro tėtis Laurynas Sadauskas, bet čia pat prisipažino, kad jaučiasi lyg sunkiausio maratono bėgikas, kuriam reikia sukaupti paskutines jėgas ir spurtuoti.
Nors slenka plaukai, veide – šypsena
Mažasis kovotojas Teodoras Gustave Roussy vėžio institute gydomas jau beveik keturis mėnesius. Atėjus pavasariui vaikas jaučiasi ir atrodo kur kas geriau, nei rodo jo sveikatos tyrimai. Žiemą jį persekiojo peršalimo ligos, abu su seserimi Bona dažnai sirgo. Todėl didžiąja dienos dalį mažylis praleisdavo gulėdamas lovoje.
Nors nuo chemoterapijos Teodorui slenka plaukai ir blakstienos, o ir svoris labai nenori augti, jis pats paaugo – drabužėliai, su kuriais jis atvažiavo į Prancūziją jau beveik išaugti. Berniukas darosi linksmesnis, judresnis ir geresnės nuotaikos. Jis labai pamėgo pramogas parke, su plačiausia šypsena veide sukasi karuselėje.
Kai tik turi jėgų, Teodoras pramogauja ir ligoninėje. „Nors tik maždaug dešimtadalis iš per metus čia gydomų 45 tūkst. pacientų yra vaikai, mažiesiems pacientams įrengta visiškai atskira erdvė, skirta lavinimui, atskira klasė mokyklinukams, ir didelė salė, kurioje vyksta renginiai. Kiekvienoje iš tų patalpų nuo ryto iki vakaro sėdi darbuotojas, kuris prižiūri vaikus. Taip pat po ligoninę vaikšto savanoriai, kurie paleidžia tėvus išgerti kavos ar susitvarkyti reikalų, jei reikia“, – pasakojo berniuko tėtis.
Nors teoriškai ligoninėje vaikas turi lankytis tik kartą per savaitę, pas medikus vyksta bene kasdien. Teodoro sveikatos būklė stebima itin atidžiai, todėl atliekama daugybė įvairių tyrimų. „Kai skambina iš ligoninės, širdis nusirita į kulnus. Niekada nežinai, ką pasakys gydytojai“, – sakė Laurynas.
Į Prancūziją išvyko visa šeima
Sunki mažojo Teodoro liga Vilniuje gyvenusios Sadauskų šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
„Pardavėme automobilius, išnuomojome namą ir visi išvažiavome į nežinią Paryžiuje. Čia Teodoro laukia ilgas gydymas, galbūt pusantrų, o galbūt ir šešerius-septynerius metus“, – pasakojo L. Sadauskas.
Kurį laiką Paryžiuje glaudęsi pagelbėti pasisiūliusios lietuvės ir prancūzo šeimos namuose, neseniai jie išsinuomojo nedidelį trijų kambarių butą Paryžiaus priemiestyje netoli Teodoro ligoninės, iki jos –septynios minutės kelio automobiliu. Šią didžiulę gydymo įstaigą dabar jie mato per svetainės langą. Būsto paieškos šeimai iš Lietuvos sukėlė daug rūpesčių.
„Išsinuomoti būstą Paryžiuje ne tik labai brangu, bet ir sudėtinga. Nuomotojai labai atidžiai renkasi nuomininkus, jiems turi įrodyti, kad tikrai išgalėsi mokėti nuomą, pateikti įvairius dokumentus ir rekomendacijas, o čia mes – atvykėliai su sergančiu vaiku“, – aiškino L. Sadauskas.
Jis itin džiaugiasi tiek Prancūzijos lietuvių bendruomenės, tiek Lietuvos žmonių pagalba ir palaikymu. Tačiau apgailestauja, kad neprognozuojama sūnaus liga jam neleidžia susirasti darbo, o gydymo išlaidos labai greitai sekina žmonių suaukotą paramą.
Kainuoja daug
Vien pirmieji trys mėnesiai ligoninėje jiems jau kainavo beveik pusę iš žmonių suaukotų 200 tūkst. eurų, kurių gydymui turėjo užtekti bent pusantrų metų.
„Patys mums padedantys prancūzai neįsivaizduoja, kiek daug čia kainuoja gydymas. Gydymo paslaugų kainos tiesiog šokiruoja.
Pavyzdžiui, operacijos kaina – 20-40 tūkst. eurų, o viena diena reanimacijoje kainuoja apie 6500 eurų, tačiau ne Prancūzijos gyventojams, tokiems atvykėliams kaip mes, šios sumos išauga net trečdaliu“, – skaičiavo Laurynas. Jis labai stengiasi išpainioti biurokratines Prancūzijos įstatymų pinkles, kad galėtų nors kažkiek sumažinti finansinę sūnaus gydymo naštą.
Kasdien galvą dėl pinigų laužantis Laurynas nusivylė gavęs atsakymą iš Lietuvos, kad jų šeimai nepriklauso vadinamieji vaiko pinigai, nes šeima yra išvykusi. Tačiau vis dar tikisi, kad bent dalį Teodoro gydymo išlaidų padengs Lietuvos valstybė. Tačiau tam būtina sutvarkyti krūvas dokumentų.
„Esame be galo dėkingi visiems mums padedantiems žmonėms. Todėl galbūt kažkam galėtume padėti ir mes. Ieškodami pagalbos savo sūnui, atlikome didelį tiriamąjį darbą – daug sužinojome tiek apie Teodoro ligą, tiek apie galimą jos gydymą. Todėl mielai pasidalinsime savo žiniomis su visais, kam tik to gali prireikti“, – sakė Laurynas, kurį galima surasti feisbuke.
Jei norite prisidėti prie Teodoro gydymo, galite paaukoti:
Gavėjas – Teodoro kovos su smegenų vėžiu paramos ir labdaros fondas
Sąskaitos numeris – LT774010051004141201
Bankas – Luminor Bank AB
Swift – AGBLLT2X
Trumpuoju numeriu 1402 (skambučio kaina 1,50 euro)
