Tuo įsitikino į Panevėžio „Sekundės" redakciją kreipęsis panevėžietis Petras (vardas pakeistas – red. past.). Jis tvirtina neseniai supratęs, jog daugiau nei dešimtmetį skiepijosi visiškai be reikalo.

Vyriškis mėgęs grybauti ir uogauti, todėl, bijodamas klastingų erkių platinamų ligų, dar 2005 metais nusprendė pradėti skiepytis. Tą darė pagal visas nustatytas taisykles: vakcinavimą kartojo tiek kartų, kiek rekomendavo specialistai, saugojo žymas apie atliktus skiepus ir kaupė turimus dokumentus.

Pernai birželį Petrui sušlubavo sveikata. Jis prisiminė, kad prieš pablogėjant savijautai buvo įsisegusi nedidelė erkė. Į tai vyras menkai tekreipė dėmesį, mat ji, net ir užsikrėtusi, kasmet besiskiepijančiam žmogui neatrodė pavojinga.

Tačiau dar po kelių dienų savijauta tapo tokia bloga, kad teko į namus kviesti medikus. Po netikėtai apžiūros įtarta meningito infekcija. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nelaimėlis nugabentas į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrių.

Ligoninėje vyras praleido apie dešimt dienų. Jam atlikti kraujo tyrimai ir pradinė diagnozė nepasitvirtino. Dėl viso pikto vyriškiui padaryti tyrimai ir dėl galimo erkinio encefalito užkrato. Laimė, tyrimo rezultatai irgi buvo neigiami, tačiau paaiškėjo kita svarbi detalė.

„Gydytojas pasakė, jog aš iš viso neturiu šios ligos antikūnų. Nors ir skiepijuosi kasmet, tai nedavė jokios naudos. Tikėjau, jog įsisiurbus erkei neteks bijoti, kad susirgsiu – juk nuo rimtesnės ligos esu apsaugotas. Pasirodo, yra kitaip, keleri metai skiepijimosi ir pinigai nuėjo tiesiog veltui“, – neslėpė nusivylimo Petras.

Erkė

Jaučiasi maustomas

Ligoninės gydytojai pasiūlė panevėžiečiui pakartoti vakcinaciją ir po mėnesio pasitikrinti iš naujo. Rezultatai parodė, jog situacija nepasikeitė: antikūnų vyro organizmas vis vien negamina.

„Iš medikų kalbų supratau, jog su panašiu atveju jiems dar nėra tekę susidurti. Jie man darė papildomus tyrimus, nes gautais rezultatais nepatikėjo net laboratorijoje dirbantys specialistai“, – kalbėjo vyriškis.

Petras jau praradęs viltį gauti aiškų atsakymą, kodėl vakcina jam neveikia, o gydytojų eksperimentai jam kas kartą atsieina nemažus pinigus.

„Esu pensininkas, kiekvienas tyrimas kainuoja apie 30 eurų, o man tai finansiškai skausminga. Kas nors tiriasi, ar skiepai veiksmingi? Gal Lietuvoje tokių kaip aš yra dešimtys ar šimtai. Ar nėra taip, kad medikams rūpi tik pasipelnyti?“ – piktinosi panevėžietis.

Atsakymo nesuranda

Petras tvirtina, jog kol akis į akį susidūrė su šia beviltiška situacija, pats buvo tas, kuris aklai tikėjo skiepų galia.

„Šitiek metų mokėjau pinigus veltui. Gal prasta vakcina papuolė, o gal paprasčiausio distiliuoto vandens man suleido“, – pyko vyras.

Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje jam numatytas dar vienas skiepas. Tačiau eksperimentiniu triušiu Petras sako nebenorintis būti, mat jokios garantijos, jog šį kartą vakcina suveiks, nėra.

Sutrikęs žmogus tvirtino, jog tiesos ieškojo visais įmanomais būdais, kreipėsi ne į vieną kliniką, tačiau konkretaus pasiūlymo, ką daryti ir kaip jam apsisaugoti nuo erkių užkrečiamų ligų, nesulaukė.

„Medikų patarimas buvo tiesiog nesitirti kraujo ir neieškoti problemų. Savo ruožtu pasiūliau jiems įsigyti kitą – veiksmingesnę – vakciną, jeigu dėl dabartinės efektyvumo negali garantuoti“, – sako Petras.

Jis prisipažino, kad jau ėmė nerimauti dėl savo organizmo.

„Gal toks yra mano kūnas, gal esu ir pats kaltas. Tačiau aš net alkoholiu nepiktnaudžiauju, visuomet gyvenau sveikai“, – svarstė atsakymų į rūpimus klausimus niekaip neatrandantis panevėžietis.

Priežastys – įvairios

Panevėžio miesto poliklinikos skiepų kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Asta Kurilienė patikino, jog atvejis, kai nuo erkinio encefalito pasiskiepijusiam panevėžiečiui nesusidarė imunitetas, jai vienintelis žinomas – kitos panašios situacijos jos darbo praktikoje niekada nebuvo.

„Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kas kiek laiko asmuo skiepijosi, tai yra koks laiko tarpas tarp vakcinavimo, ar nė vieno jų nėra praleidęs. Negalima pamiršti ir fakto, jog vyresniems žmonės rekomenduojama skiepytis ne kas ketverius ar penkerius, kaip jaunesnio amžiaus gyventojams, bet kas trejus metus“, – aiškino A. Kurelienė.

Medikė pabrėžė, jog taip pat svarbus yra ir paciento imuniteto stiprumas bei sąrašas ligų, kuriomis sergama. Įsitikinimas, jog pacientui vietoj vakcinos suleista paprasto vandens ar kito nepaveikaus skysčio, pasak jos, yra visiškai nepagrįstas.

Vakcinos apsaugo maždaug 95 procentus pasiskiepijusiųjų. Svarbu, kad būtų naudojama vieno gamintojo vakcina, nes jos skiriasi ir ne visas galima maišyti tarpusavyje.

„Priežasčių, dėl ko imunitetas susidaro arba ne, tikrai labai daug, visų net nepavyktų išvardyti“, – tvirtino A. Kurelienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės dienraščiui „Sekundė“ atsiųstame komentare teigiama: „Imunitetas po bet kokio skiepo gali nesusiformuoti dėl skiepijamo asmens imuninės sistemos problemų. Yra asmenų, tarp jų ir vaikų, kurie tiesiog po bet kokio skiepo nereaguoja į gautus antigenus. Vyresnio amžiaus asmenims dėl imuninės sistemos vangesnio reagavimo į antigeną taip pat susidaro nevisavertis imunitetas. Kuo vyresnis asmuo, tuo imuninis atsakas vangesnis.“