Nors DELFI žiniomis kai kurių Lietuvos gydymo įstaigų vadovai, išgirdę sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytas reformas, griebėsi už galvos, komentuoti daugelis atsisakė.
Ką apie žadamus pokyčius Lietuvos sveikatos sistemoje mano, DELFI papasakojo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
Vyriausybė žada, kad esą:
- sumažės laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laikas perpus: nuo 15 iki 7 dienų (šeimos gydytojo komandų didinimas; mobilių paslaugų plėtra);
- eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu: nuo 40 iki 30 dienų (telemedicinos plėtra; pacientų registravimosi pokyčiai);
- medikai liks dirbti Lietuvoje, gerės paslaugų kokybė (medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc.; kokybės užtikrinimas peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį; prevencija, reagavimas į ūmius atvejus);
- ilgalaikės slaugos plėtra sumažins artimųjų slaugos poreikį, tai sudarys sąlygas jiems daugiau dirbti (plėtojamos ambulatorinės, stacionarinės ir mobilios slaugos paslaugos).
„Viskas skamba gražiai. Ir mes apie tą patį kalbame – kad ne tik reikia mažinti eilių terminą, bet peržiūrėti ir komandą bei didinti pajėgumus, – sakė Ž. Gudlevičienė.
– Telemedicinos plėtra ir daugiau funkcijų suteikimas šeimos gydytojo komandai, turėtų sumažinti kreipimusis pas specialistus, tačiau tų konkrečių žingsnių pasigendame. „Darysime, gerinsime, didinsime, laukimo laiką trumpinsime“, tačiau kaip? Kokios konkrečios priemonės bus tam skiriamos?“
Pasak LMS tarybos pirmininkės, buvo žadėta, kad nuo gegužės 1 dienos visiems medikams atlyginimai kils 20 proc. Pirmadienį buvo pranešta, kad atlyginimai didės vidutiniškai 20 proc. ir tik mažiausiai uždirbantiems.
„Tikrai abejoju, kad tai sumažins ir sustabdys emigraciją. Jei padidėtų gydytojų atlyginimas 300 eurų, slaugytojų 150, abejoju ar tai tikrai sumažins emigraciją, – sakė Ž. Gudlevičienė. – Vis dėlto reikalingi ir tolesni bei ryškesni pokyčiai tam, kad emigracija mažėtų. Jau pavasaris, tuoj baigs studijas jaunoji medikų karta ir aš labai abejočiau, kad tie keli šimtai eurų sustabdys emigraciją. Pradžia labai gera ir jei ji bus įgyvendinta, tai pradžia bus tikrai labai gera. Tačiau tikrai nereikėtų sustoti ir toliau galvoti iškarto kitus žingsnius.“
Gydytoja pažymėjo specialistų trūkumą Lietuvoje.
„Komanda nesuformuota, šalia gydytojo tikrai reikia sodinti papildomus socialinius darbuotojus, kurie galėtų atlikti atranką, ar čia reikia gydytojo konsultacijos, ar žmogus tik atėjo pasikalbėti. Dėl reikalingų specialistų priėmimo irgi turėtų būti konkretūs žingsniai, kaip tą padaryti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Balandžio 26 dieną LMS jau yra suplanavęs antrąjį medikų mitingą šiemet. Kaip sakė viena iš mitingo organizatorių Ž. Gudlevičienė, politikų pažadai situacijos nešvelnina ir medikai mitingo atšaukti nežada.
„Mūsų planai tikrai nesikeičia, kiekvienas visuomeninis judėjimas turi išlikti demokratinėje visuomenėje kaip nedidelis spaudimas, ką mes ir sakome – yra postūmis, žadama reformas daryti, bet mes dar nematome konkrečių veiksmų. Medikai, pamatę atlyginimų lapelius gegužės mėnesį, tik tada galės sakyti, kad situacija pagerėjo. Kol kas dauguma nemato tos situacijos, kad bus pakelta 20 proc.“
JGA prezidentas šiuos vyriausybės pažadus vertina kaip „teigiamą dinamiką“.
„Kalbant apie šeimos gydytojus, džiugu, kad bus mažinama biurokratinė našta, kad yra kalbama apie komandos išplėtimą, bet mes, kaip jaunieji gydytojai, labai pasigendame edukacijos. Jeigu mes norime tikėtis, kad šeimos gydytojai padengs 80 proc. sveikatos sistemos krūvio, jeigu tikrai turime tokią viziją, kaip Šiaurės šalių, tai mes turime skirti tiek pat laiko, kiek ir Šiaurės šalyse, ne tris metus, bet ženkliai daugiau, kad medikas įgautų tas kompetencijas, kurios yra reikalingos gydyti žmones, – sakė M. Gedminas. – Yra gerai, kad pagaliau didėja investicijos į sveikatos sektorių, nes Lietuva mažai tų pinigų skyrė.
JGA prezidentas priminė, kad Konstitucinis teismas nurodo, jog Lietuvos valstybė draudžiamiems asmenims skiria 600 mln. per mažai. Pirmadienį vyriausybė pranešė, kad siūlomiems pokyčiams įgyvendinti papildomai skirs 126 mln. eurų.
„Valstybė turi daugiau biudžeto lėšų perskirstyti į sveikatos sektorių, – yra įsitikinęs M. Gedminas.
Nereikia sakyti, kad mums trūksta gydytojų, mums trūksta efektyvaus procesų valdymo iš valstybės pusės, iš gydymo įstaigų vadovų. Galbūt tai bus skaudūs procesai, kad reikės pokyčių, pertvarkų keisti darbo vietas, darbo pobūdžius, tačiau tai yra svarbu.“
Pasak JGA prezidento, šiuos vyriausybės siūlymus jaunieji gydytojai laiko tik pradžia, nes vyriausybė yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis, kurioje nurodyta, kad 2020 metais bazinis mediko atlyginimas turi būti trys vidutiniai atlygiai.
„Tai yra motyvuojanti priemonė, – sako M. Gedminas. – Tačiau aš pasigendu realios politinės valios, kad tie resursai būtų skirti, kad tikslas būtų pasiektas 2020 metais. 20 proc. tikrai nėra pakankamai, tačiau tai yra pradžia ir mes sakome, kad ši sistema neatsirado per penkerius metus, mes užtruksime, kol ją pakeisime. Ir tada jau mes galėtumėme tikėtis konstruktyvių permainų Lietuvoje, galime tikėtis aiškių reikalavimų iš medicinos bendruomenės – 0 korupcijos tolerancijos ar kitokių sprendimų. Kiekviena graži idėją gali gimti į kažką, bet tai priklauso ir nuo mūsų visų.“
