– Ar jau reikia susirūpinti dėl erkių?
– Žinomas leidinys „The Guardian“ neseniai parašė – užmirškime ebolos virusą ir pradėkime kalbėti apie erkes. Šis nariuotakojis atneša labai daug blogybių, nes platina visų šešių žinomų virusų šeimų sukėlėjus, ypač daug bakterinių ligų. Viena aktualiausių ligų – erkinis encefalitas. Ši liga sukelia žmogui smegenų uždegimą, neišvengiami ir liekamieji reiškiniai.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti keliais būdais – kai įsisiurbia erkė arba per maisto produktus. Erkės ir didelė graužikų dalis – erkinio encefalito viruso rezervuaras. Užsikrečiančiųjų arealas – labai didelis. Visi šiltakraujai gyvūnai, besiganantys miškuose, pievose – potencialūs erkinio encefalito viruso turėtojai. Tai ir laukiniai, ir naminiai gyvūnai – ožkos, avys, stirnos, šernai...
– Ar erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkos, kuriai buvo įsisiurbusi erkė, pieną?
– Galvijai, žirgai mėgsta saulėtas vietoves, jie eina į nušienautas pievas. Ožkos nereiklios maistui, jos ganosi patvoriais, eina nusiskinti aukštesnės žolės, o erkės dažniausiai ir lokalizuojasi nenupjautoje žolėje. Štai 2016 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad iš trijų ištirtų galvijų vienas turi teigiamą rezultatą, tai reiškia, kažkada turėjo kontaktą su erkinio encefalito virusu. Tokių ožkų skaičius didesnis – iš 26 ožkų 16 turi teigiamą rezultatą.
Medikų duomenys rodo, kad 2017 m. erkiniu encefalitu buvo užsikrėtę 474 žmonės. Tam tikras procentas galėjo užsikrėsti per ožkos pieną. Kai virulentiška erkė įsisiurbia ožkai, antikūniai pradeda gamintis 4–5 dieną, tačiau pats virusas ima cirkuliuoti maždaug 2–3 dieną. Taigi labai didelė tikimybė, kad virusas laikosi tokios ožkos piene ir jei žmogus geria jį nepasterizuotą, kyla didelė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu.
– Svarbu suvokti tai, kad jei pienas ištiriamas ir virusas nerandamas, erkė gyvuliui vis tiek gali įsisiurbti šiandien arba rytoj.
– Mūsų žmonės turi suvokti, kad Lietuva yra geroje seismologinėje srityje. Mums negresia žemės drebėjimai, neturime didelių katastrofų, tačiau yra erkinio encefalito grėsmė. Ožkų augintojai tam bando priešintis, sakydami, kad jų ožkos sveikos, žvalios, puikiai ėda, jų produkcija skani.
Bėda, kad esame endeminėje zonoje, joje galime likti dar daug metų. Nėra šios ligos klinikos, ožkų augintojams atrodo, kad jų gyvuliai sveiki. Tačiau jei ožkoms atliktume tyrimus, matytume, kad jos turi antikūnų, o tai reiškia kontaktą su virusu. Viso to sprendimas gana paprastas – virusas yra nestabilus, kai veikiamas aukštos temperatūros.
Jei užviriname pieną, virusas žūsta per 2 min. Jei pieną pakaitiname iki 70 laipsnių temperatūros, reikia penkių minučių, kad virusas žūtų. Tačiau šaldytuve virusas gali išsilaikyti iki poros savaičių, jei tai sviestas ir grietinė – net iki kelių mėnesių.
Lengva apie tai kalbėti prancūzams, nes jie turi nuostabias technologijas, erkinio encefalito atvejai pas juos neregistruojami. Sudėtinga buvo austrams, nes jie taip pat endeminėje zonoje. Tačiau net 80–90 proc. Austrijos žmonių pasirinko vakcinas.
– Ar galima užsikrėsti valgant ožkos mėsą?
– Lietuvoje neturime apie tai duomenų. Tačiau yra duomenų, rodančių, kad Čekijos respublikoje, Vengrijoje registruoti atvejai, kai erkiniu encefalitu susirgo žmonės, valgę ožkieną. Tinkamas terminis apdorojimas būtų labai prevencija.
– Ar turėtų suklusti laukinių žvėrių mėsos mėgėjai?
– Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas neseniai pradėjo atlikinėti tyrimus laukinėje faunoje. Jau aišku, kad apie 50 proc. iš visų tirtų šernų turėjo antikūnų prieš erkinio encefalito virusą.
Todėl medžiotojams, kurie maistui naudoja šernieną, taip pat ją mėgstantiems žmonėms rekomenduočiau mėsą labai gerai termiškai apdoroti. Nesiryžčiau kažko sakyti apie rūkytus produktus, nes tyrimus dar reikia išplėsti.
Daugiau apie tai – radijo laidoje.
