Seimo Priklausomybių prevencijos komisija trečiadienį svarstė du projektus, kuriuose siūloma mažinti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių taros talpą.
Viename iš jų siūloma Lietuvoje drausti silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas ne didesnis kaip 6 proc., pardavinėti išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Taip pat silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas ne didesnis nei 6 proc., išpilstyti ne didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Įstatymo tikslas – sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą girtaujantiems asmenims. 2017 metais gegužės mėnesį Seimo patvirtinos alkoholio prieinamumo mažinimo priemonės yra bendro, labiau prevencinio pobūdžio. Tuo tarpu, kaip neseniai buvo paskelbta, kaimuose stipraus alaus suvartojimas praktiškai nemažėja. 2017 metais Vilniaus universiteto paviešintame tyrime atskleista, kad girtaujantys asmenys dažniausiai renkasi pigų stiprų „bambalinį“ alų arba „vaisiuką“ – spirituotą vaisių vyną. Taip pat būtent alkoholikams yra skirti ir stiprieji gėrimai, išpilstyti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu.
Pasak projektų rengėjų, visi šie produktai yra pigūs, nekokybiški ir skirti girtaujantiems asmenims. Prieš keletą metų Lietuvoje apribojus alaus, ypatingai stipriojo, tarą, stipriojo alaus alkoholio koncentracija sumažėjo nuo 9 iki 7,5 proc., išnyko 2 litrų talpos, kurios tuo metu buvo labai populiarios. Tai patvirtina, kad tokie apribojimai yra veiksmingi.
Šiuo įstatymo projektu toliau siekiama tikslingai riboti produktų, kurie skirti išimtinai girtaujantiems asmenims, prekybą – būtent siekiama uždrausti gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 6 procentai, prekybą plastikinėje taroje (išskyrus mažas oro uostams skirtas talpas). Taip pat siekiama uždrausti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu išpilstytus „vieno gurkšnio“ gėrimus, kurie iš esmės yra skirti išgerti ryte siekiant sumažinti abstinencijos efektą, tačiau veda prie kasdienio alkoholizmo.
Be to, siekiama naikinti alkoholinius gėrimus puodelio tipo pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis leidžiamą taros dydį siūlo mažinti dar labiau: stipresnius kaip 7,5 proc. gėrimus išpilstyti į ne didesnę kaip 0,2 litro tarą, nuo 7 iki 7,5 proc., – į ne didesnę kaip 0,25 litro tarą, nuo 6,5 iki 7 proc. – į ne didesnę kaip 0,3 litro tarą, o nuo 6 iki 6,5 proc. – į ne didesnę negu 0,35 litrų talpą.
Tik silpnesnius nei 6 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, jo siūlymu, būtų leidžiama išpilstyti į 0,5 litro tarą.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pritaria tolesniam alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimui.
„Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimui pritartume, nes bet kuriuo atveju pilstymas į didesnės taros stipresnio alkoholio skatina pirkti didesnę tarą. Siūlytume, nežiūrint į tas procedūras, kurias reikėtų padaryti, reikia jas praeiti. Mes visomis priemonėmis, kurios mažina alkoholio prieinamumą, mes pritariame“, – sakė viceministras.
Finansų ministerijos Mokesčių administravimo politikos skyriaus vedėjas Paulius Majauskas atkreipė dėmesį į galima nelegalios prekybos alkoholiu padidėjimą.
„Šiame kontekste mums svarbus galimas nelegalios prekybos padidėjimas. Manome, kad turėtų būti išryškintas priežastinis ryšys išpilstymo į mažesnę tarą. Mes turime ir savo priemones – pernai mes padidinome akcizus, pamatėme, kad išties sumažėjo vartojimas absoliučiai visose alkoholio grupėse, biudžetas nuo to nenukentėjo. Vis dėlto tiek Muitinė, tiek Mokesčių inspekcija jaučia įtampą dėl nežymių tendencijų nelegalios rinkos padidėjimo“, – sakė P. Majauskas.
Komisijos nario Audriaus Šimo nuomone, alkoholinių gėrimų išpilstymas į skirtingas taras, mažesnes nei 0,5 litro, sudarytų sunkumų verslininkams, aplinkoje šiukšlių tik padaugėtų, o ar naudos bus, jo nuomone – neaišku.
„Tarą gal ir būtų galima mažinti, bet, jei mes mažinsime tarą taip, kaip siūlo R. Žemaitaitis, yra perteklinis, verslas neatlaikys jokios konkurencijos ir realizuoti nebus įmanoma. Man atrodo, dėl to ir nebus galima gauti pritarimo Europos Komisijoje, todėl tai reikėtų atmesti.
Reikėtų galvoti, kad reikėtų daryti įtaką ne tik silpnų alkoholinių, bet reikia paliesti ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, nes dabar jie gali būti pilstomi į 2 litrus ir panašiai, mes kol kas į tai nereaguojame, ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į tuos „majonezinius indelius“, kurie yra po 100 ml. Juos vartoja žmonės, kurie jau negali atlaikyti, nusiperka, įsideda į kišenę ir geria“, – sakė Antanas Matulas.
2011 metais buvo uždraustas nuo 2013 metų pilstyti stiprų alų į 2 litrų talpos plastikinėje taroje.
Prieš priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, bus kreipiamasi į Europos Sąjungą.
