Kuo daugiau klausimų, tuo daugiau sumaišties.

Egzistuoja keli visuotinai paplitę įsitikinimai, kuriais vadovaujasi daugybė žmonių, tačiau, pasirodo, jie yra visiškai klaidingi ir gali kenkti mūsų sveikatai.

Pasaulyje, kupiname klaidinančių mitybos patarimų ir nuobodžių dietų, licenzijuota mitybos specialistė Rhiannon Lambert gali įnešti šiek tiek aiškumo.

Jos patarimai padeda žmonėms iš naujo užmegzti sveiką santykį su mityba, taigi ji išskiria penkis labiausiai paplitusius mitybos mitus ir atskleidžia, kaip yra iš tikrųjų.

1. Valgyti pernelyg daug kiaušinių yra negerai.

Daugelis žmonių bijo valgyti pernelyg daug kiaušinių, nes juose yra daug cholesterolio, kuris, kaip manoma, skatina širdies ligas. Tačiau R. Lambert aiškina, kad nepaisant didelio cholesterolio kiekio, kiaušiniai nedidina blogojo cholesterolio rodiklių kraujyje.

„Iš tikrųjų kiaušiniai prisideda prie didesnio „gerojo“ cholesterolio kiekio, kuris mažina daugelio ligų riziką“, – sakė ji „The Independent“ ir pridūrė, kad šiuo metu egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė tyrimų, rodančių, kad kiaušiniai nėra susiję su širdies ligomis.

R. Lambert mano, kad kiaušiniai iš tikrųjų yra nepriekaištingas maistas, nes jie turi daug baltymų, sveikųjų riebalų, vitaminų, mineralų ir unikalių antioksidantų – tokiomis savybėmis gali pasigirti mažai maisto produktų.

„Kiaušiniuose reikiamomis proporcijomis yra visų būtinų amino rūgščių (statybinių baltymų „plytų“), taigi mūsų organizmai yra gera pasirengę panaudoti visus juose esančius baltymus, – teigė mitybos specialistė. – Kiaušiniai taip pat pasižymi aukštu sotumo indeksu, kuris atspindi maisto sugebėjimą sukelti sotumo jausmą“.

Šiuo metu sutariama, kad per dieną galima suvalgyti iki trijų kiaušinių. Nors nėra jokių įrodymų, kad suvalgę daugiau kiaušinių pasidarysite kokios nors žalos, ši kryptis dar nėra kruopščiai ištyrinėta.

2. Augaliniai aliejai yra sveika.

R. Lambert pažymi, kad tvirtinimai, esą augaliniai aliejai yra sveikas produktas, „nėra visiškai teisingi“.

Ankstesni tyrimai rodė, kad polinesotieji riebalai mažina širdies ligų riziką, todėl tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės mano, kad tokie augaliniai aliejai kaip saulėgrąžų aliejus yra naudingi sveikatai.

Aliejus
Foto: Shutterstock

„Nors mes gauname omega – 3 iš žuvies ir žolę ėdančių gyvūnų, pagrindinis omega – 6 riebiųjų rūgščių šaltinis yra perdirbti sėklų ir augaliniai aliejai. Svarbu tai, kad turime gauti omega – 3 ir omega – 6 riebiųjų rūgščių tam tikromis proporcijomis, bet pernelyg daug žmonių vis dar gauna per mažai omega – 3 riebiųjų rūgščių“.

Svarbiausia priežastis, kodėl augaliniai aliejai yra žalingi, yra ta, kad jie yra pasmerkti tolesniam apdorojimui.

„Jei norite sumažinti ligų riziką, vartokite daug omega – 3 riebiųjų rūgščių ir rinkitės kitokius augalinius aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų“, – sakė R. Lambert.

3. Mėsa yra blogai.

Daugybė mėsos mūsų parduotuvių lentynose niekuo neprimena tos mėsos, kurią valgydavo mūsų protėviai. Šiais laikais gyvuliai auginami nelaisvėje, o mėsa būna smarkiai apdorota. Tai reiškia, kad kai kurie mėsos produktai gali daryti žalą mūsų sveikatai. Tačiau ne visa mėsa yra vienoda.

R. Lambert rėmėsi didžiausia kada nors atlikta (ir tebevykstančia) mitybos bei ligų studija EPIC („European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition“). „2013 metais ji pranešė, kad 448 568 dalyviams apdorota mėsa padidino mirties tikimybę. Tačiau toks poveikis nebuvo pastebėtas su neapdorota, raudona mėsa“, – teigė ji.

R. Lambert sakė, kad kartą per savaitę valgyti neapdirbtą, tinkamai iškeptą raudoną mėsą nėra nieko bloga, nes mėsa turi nemažai vitaminų, mineralų, antioksidantų, naudingų baltymų ir riebalų, kurie yra reikalingi mūsų organizmui.

Kalbant apie mėsą, svarbiausia laikytis pusiausvyros.

„Nėra vieno teisingo mitybos būdo, kuris tiktų visiems žmonėms, – pažymėjo R. Lambert. – Mes visi esame unikalūs ir tai, kas yra efektyvu vienam, gali būti neveiksminga kitam. „Tačiau turėkite galvoje, kad tuomet, kai atsisakote tokių ištisų maisto grupių kaip mėsa, jums tikrai gali kilti vitaminų ir mineralų stokos rizika“.

4. Visos kalorijos yra vienodos.

Kai kurie žmonės sako, kad norint sulieknėti, tiesiog reikia sudaryti kalorijų deficitą. Tačiau tai nėra tiesa. Tai, ką valgote, yra svarbiau už suvartojamų kalorijų kiekį.

„Skirtingi maisto produktai organizme nueina skirtingą medžiagų apykaitos kelią, ir tai, ką valgome, gali turėti tiesioginės įtakos hormonams, kurie reguliuoja, kada ir kiek mes valgome ir kiek sudeginame kalorijų“, – aiškino R. Lambert.

Valgydami baltymus, sumažinsite savo apetitą, nes baltymai pasižymi aukštu sotumo indeksu. Gavę tokį patį kiekį kalorijų iš riebalų ar angliavandenių, tokio poveikio nepajusite.

Maža to, tam tikrų maisto produktų yra kur kas lengviau persivalgyti ar sunkiau liautis juos valgius. Pavyzdžiui, palyginkite, kaip lengva gauti 400 kcal, valgant ledus, ir kaip sunku gauti 400 kcal, valgant brokolius.

Foto: Organizacijos nuotr.

Taigi turėtumėt rinktis produktus, turinčius aukštą sotumo indeksą: bulves, kiaušinius, jautieną, pupeles ir vaisius. Nieko keista, kad reikia vengti saldumynų ir pyragėlių.

„Rinkdamiesi sotesnius maisto produktus, ilgainiui pajusite energijos pusiausvyros skirtumą, nes kalorijos iš virtos bulvės skiriasi nuo kalorijų iš spurgos, – pažymi R. Lambert. – Nors kalorijos yra labai svarbu, sakyti, kad vien tik nuo jų priklauso jūsų sveikata ar lieknumas yra neteisinga“.

5. Valgydami riebalus sustorėsite.

8-ajame dešimtmetyje pasklido nuomonė, kad nuo riebalų galima sustorėti, todėl parduotuvių lentynos pradėjo lūžti nuo produktų su mažesniu riebalų kiekiu ar visai be riebalų.

Tačiau dabar yra įrodyta, kad šis ryšys yra visiškai klaidingas. Maža to, daugybė liesų produktų turi daug cukraus, kuriuo bandoma kompensuoti riebalų suteikiamą skonį.

Tačiau R. Lambert mano, kad rekomendacija valgyti daugiau riebalų yra problematiška. „Neturint teisingos informacijos apie mitybą, egzistuoja pavojus, kad žmonės neteisingai supras šį patarimą. Daugybė žmonių pradeda kasdien valgyti riebią mėsą ir riebius pieno produktus, atsisakydami angliavandenių, vaisių ir net daržovių“, – sakė ji.

Štai ką, pasak R. Lambert, reikėtų valgyti, kad gautumėte sveikatai naudingų riebalų:

• Riebią žuvį – neleiskite, kad jus klaidintų lašišos ar skumbrės kaloringumas: jos turi daug širdžiai naudingų omega – 3 riebiųjų rūgščių;

• Avokadus – šie vaisiai turi daug oleino rūgšties – riebalų, kurie mažina kraujo spaudimą;

• Natūralų jogurtą – jame yra probiotinių bakterijų, kurios palaiko virškinimo sistemos sveikatą. Pirkite natūralų, ne liesą jogurtą, kuriame nėra papildomai pridėta cukraus;

• Riešutus – sauja migdolų kasdien gali sumažinti mažo tankio („blogojo“) cholesterolio rodiklius ir padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje;

• Sviestą – jis turi vitaminų A bei D, taip pat riebiųjų rūgščių, kurios didina gerąjį cholesterolį. Jei įmanoma, rinkitės žole šertų gyvulių sviestą.

„Nepaisant to, kad 1 g riebalų turi daugiau kalorijų negu toks pat kiekis baltymų ar angliavandenių, maistas, kuriame yra daug riebalų, žmogaus netukina“, – aiškino R. Lambert.

Jei jūsų mitybą sudarys daug angliavandenių ir daug riebalų, sustorėsite, tačiau taip įvyks ne dėl riebalų. Atvirkščiai, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie vartoja daug sveikųjų riebalų, lieknėja lengviau, negu tie žmonės, kurie laikosi mažai riebalų turinčio mitybos plano.