Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas patvirtino, kad moteris mirė reanimacijoje.
Pirmadienį šioje įstaigoje mirė 77-erių metų moteris, tuo metu 60-metės būklė buvo sunki. Praėjus trims dienoms, mirė ir antroji.
Liga buvo pažengusi
Kaip DELFI pasakojo S. Tvirbutas, abi moterys į Kauno klinikinę ligoninę buvo atvežtos šeštadienį, jau tądien jų būklė buvo sunki. Diagnozė buvo nustatyta netrukus, liga buvo smarkiai pažengusi. Moterys iškart buvo paguldytos į Reanimacijos skyrių, vėliau perkeltos į Intensyvios terapijos skyrių, kur moterų gyvybė buvo palaikoma aparatais.
Kaip sakė ligoninės atstovas spaudai, prieš keliones į egzotinius kraštus, kur galima užsikrėsti panašiomis ligomis, patartina apsilankyti pas infektologus, kurie pakonsultuoja, išrašo receptą vaistams.
„Nustatyta, kad moterys susirgo beveik po savaitės, sugrįžusios iš turistinės kelionės po Madagaskarą“, – informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Vyko dar du lietuviai
Medikų žiniomis, į Madagaskarą vyko 13 žmonių grupė, tarp kurių buvo ir 4 lietuviai. Dar du žmonės, be jau mirusių moterų, konsultavosi Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau džiaugėsi, kad kol kas maliarijos požymių nejaučia. Kaip DELFI pasakojo S. Tvirbutas, maliarijos virusas nepasireiškia iš karto, kurį laiką jis gali tūnoti organizme. Ligoninės atstovas pataria, jei grįžus iš egzotinės kelionės pajaučiate simptomus, panašius į peršalimo, būtina kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta, ar neužsikrėtėte rimta liga.
Pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos teritorijose. Tai parazitinė kraujo liga, pasireiškianti reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais. Keliautojams patariama išlikti budriems ir saugotis šios itin pavojingos uodų platinamos užkrečiamosios ligos.
Prieš kelionę – vaistai
Skiepų nuo maliarijos nėra, o pagrindinės profilaktikos priemonės – reguliarus vaistų nuo maliarijos vartojimas ir individualios apsisaugojimo priemonės nuo uodų įkandimų.
Medikų žiniomis, nuo maliarijos mirusios moterys prieš kelionę nevartojo specialių medikamentų.
„Maliarija mūsų medikams nėra retas atvejis. Kaip pasakojo gydytojai, per metus pasitaiko iki 5 atvejų. Žmonės pajutę pirmuosius simptomus kreipiasi į gydytojus. Kai liga nustatoma greitai, kai kada užtenka gydymo ir Infekcinių ligų skyriuje ir jie išgydomi. Būna ir tokių atveju, kad medikai išgelbėja žmones, paguldytus net ir Intensyvios terapijos skyriuje, tačiau gydymas tuomet gali užtrukti ir mėnesį. Pasveikimas priklauso ir nuo bendro organizmo stiprumo, ir nuo laiko, kuomet diagnozuota liga“, – pasakojo S. Tvirbutas.
Kaip užsikrečiama maliarija?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad paprastai maliarijos sukėlėjas plinta transmisiniu būdu (perneša Anohpeles genties uodai). Užkratas gali būti perduotas transfuziniu būdu: donoras (parazitų nešiotojas) per užkrėstus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko ir įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių per pažeistą placentą ar gimdymo metu.
Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau vystosi maliarijos parazitai uodo organizme ir uodas (po 7–45 dienų) tampa pavojingas žmogui. Užsikrėtęs uodas, įkąsdamas sveiką žmogų, kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų. Maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują ir eritrocitus. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, jiems sprogus, į kraują patenka nauji parazitai, kurie vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia karščiavimo arba charakteringus maliarinio drugio priepuolius.
Ligos simptomai
Tam tikrą laiką žmogus jokių negalavimų nejaučia. Šis ligos periodas, vadinamasis inkubacinis periodas, trunka nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies. P.vivax ir P.ovale dalis parazitų lieka kepenyse ir formuoja taip vadinamus snaudžiančius židinius, kurie vėliau sukelia recidyvus (ligos paūmėjimai).
Paprastai maliarija prasideda būdingu karščiavimo priepuoliu. Priepuoliai gali kilti kas 48–72 valandas, tai nulemia sukėlėjo rūšis. Kai ligos eiga netipiška, priepuoliai gali kartotis ir dažniau. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar apsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla temperatūra iki 40–41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Atsiradus labai aukštai temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Ką daryti susirgus?
Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daug laiko, reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje.
Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Sukarščiavus būtina tuojau pat ( per 24 val. ) kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė.
Maliarija diagnozuojama įvertinus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus (drugio priepuolius), laboratorinių tyrimų duomenis.
