Pagal šiuolaikines Europos vertybes
Psichikos sveikatos sritį numatoma remti iš 2007–2013 m. skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, tikimasi, kad apskritai sveikatai atiteks 5 proc. Lietuvos biudžeto lėšų. Iš jų penktadalis turėtų būti skiriama psichikos sveikatai. Ji skelbiama vienu iš keturių sveikatos politikos prioritetų. Tam skirti daugiau dėmesio paskatino Helsinkyje vykusios ES sveikatos apsaugos ministrų konferencijos nutarimai. Itin prastus psichinės sveikatos duomenis turinti Lietuva net norėtų tapti modeliu, kaip šias problemas spręsti.
Mūsų psichikos sveikatos strategiją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įvertino labai gerai. Pagrindinis jos akcentas – keisti nusistovėjusį psichikos sutrikimų gydymą pereinant prie bendruomeninių paslaugų. Teigiama, kad Lietuva privalo išsivaduoti iš šimtametės izoliacijos, socialinės atskirties bei diskriminacijos tradicijų ir diegti naujus, mokslo žiniomis ir šiuolaikinės Europos vertybėmis pagrįstus problemų sprendimo būdus.
Pasak psichiatro Dainiaus Pūro, tai reikia daryti nieko negriaunant, o investuojant į alternatyvias struktūras. Paprasta nebus: visuomenė nelabai džiaugsmingai priima tokias idėjas. Be to, į psichikos sveikatos bėdų turintį žmogų tebežiūrima nepalankiai. „Tačiau brandi visuomenė ir pilietis turi suvokti, kad natūralu turėti tokių bėdų. Vadinasi, ne pripažinti save ligoniu, bet turėti galimybę tobulėti“, – sako D. Pūras. Pokyčiai būtini, kad būtų užtikrintos ir ekonomiškai pagrįstos žmogaus teisės, nes išlaikymas tose, anot D. Pūro, keistose įstaigose yra labai brangus. Norima pamažu sustabdyti siuntimą į globos institucijas. Tačiau tai daryti žadama tik tada, kai bus įsteigtos alternatyvios įstaigos – kitaip būtų diskredituota pertvarkos idėja.
Vėl – pas tėvus
Vakarų šalių ekspertai stebisi, kad mūsų globos įstaigose gyvena apie 14 tūkst. vaikų, o kiti rūpinimosi jais būdai menkai paplitę. Pavyzdžiui, vaikus auginti ne pas biologinius tėvus, o pas gerai šiam tikslui parengtus įtėvius. „ES pareigūnai mūsų klausia, kiek turime tėvų mokymo programų. Tačiau iki šiol tokios mados pas mus nebuvo – mieliau investuojame į kūdikių namus“, – apgailestauja D. Pūras. Beje, vis dėlto tėvų mokymus žadama pradėti pagal bendrą Europos šalių projektą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šį projektą parengė mūsų šalis. Jai patikėta koordinuoti ir jo įgyvendinimą.
Laukiamas pagerėjimas
PSO gera psichikos sveikatos sistema vadina tokią, kurioje yra išvystyta farmakoterapija, psichoterapija, socialinių paslaugų tinklas. Lietuvoje ypač trūksta pastarųjų, stringa įvairių žinybų bendradarbiavimas. Jeigu nepavyks dirbti bendrai, sunku tikėtis gerų rezultatų. Iki 2010 m. numatyta sukurti strategijos įgyvendinimo būdus. D. Pūras viliasi, kad daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatai per kelerius metus pavyks sumažinti savižudybių. Jei kasmet nusižudytų ne 1500 žmonių, kaip dabar, o penkiais šimtais mažiau – būtų labai gerai. Tačiau rezultatų reikia laukti dešimtmečius.
*PSO duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų
*Kas ketvirtoje pasaulio šeimoje vienas iš jos narių turi rimtų dvasinių bėdų
*Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų, o iki 2020 m. jų gali padaugėti iki 15 proc.
*Nuo savižudybių pasaulyje kasmet miršta 1 mln. žmonių, kas 40 sek. nusižudo žmogus. Kasdien prarandama daugiau gyvybių nei per rugsėjo 11 d. teroro aktą.
*Europoje 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija (t. y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kasmet suserga depresija
*2004 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų psichikos ligonių teko 2688,2, o afektiniai nuotaikų sutrikimai pirmą kartą pernai buvo nustatyti 2262 gyventojams
*Lietuva – vienintelė šalis Europoje, kur 100 tūkst. gyventojų tenka per 50 savižudybių. Nuo jų Lietuvoje miršta dukart daugiau žmonių nei per autoįvykius, penkiskart daugiau nei nuo žmogžudysčių.
Parengta pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro medžiagą
Ligonis – amžinai?
Visuomenė dažniausiai žmogų laiko psichiškai sveiku, kol jis neapsilanko pas gydytoją psichiatrą. Ne žmogaus savijauta, būklė, pagaliau ne jo elgesys, kartais neabejotinai liguistas, yra psichikos sveikatos kriterijus, o vizitas pas psichiatrą. Kol žmogus nesilanko pas jį, gali būti laikomas keistoku, originaliu, ekscentrišku, sunkaus būdo, tačiau ne ligoniu, nors jo liguistumas – akivaizdus. Net ir tada, kai psichikos sutrikimai dingsta, visuomenės akyse toks žmogus jau vadinamas psichikos ligoniu ir jo elgesiui taikomi kiti kriterijai bei reikalavimai. Toks asmuo greitai pajunta savotišką izoliaciją ir santūrų kitų žmonių elgesį su juo.
Tai būdinga santykiams su visuomene apskritai ir darbo santykiams. Be to, aistringai gynusi savo narius nuo psichiatrų „savivalės“ ir daug kalbėjusi apie žmones, psichiatrų „padarytus“ ligoniais, visuomenė, susidūrusi su rimtų psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, greitai pamiršo ankstesnius kaltinimus ir dabar pateikia kitus: kodėl psichikos sutrikimų turintys asmenys laisvai vaikščioja tarp mūsų? Kodėl gydytojai juos išleidžia iš psichiatrijos įstaigų?
Parengta pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro medžiagą
