– Gydytoja, pasirodo, yra ne tik paprastas skausmas, bet ir psichosomatinis. Koks tai skausmas ir dėl kokių priežasčių jis kyla?
– Žodis psichosomatika susideda iš dviejų graikiškų žodžių, psyche – siela ir somos – kūnas. Dabartinėje kalboje psichosomatika reiškia, jog kūno ligą sukelia emocijos. Psichosomatinių reakcijų gali būti įvairių – nuo virškinimo sutrikimų, dusulio, širdies ligų iki, šiuo atveju, skausmo. Vienas pagrindinių tokių skausmų kaltininkų – greitas gyvenimo tempas, milžiniški, kartais galimybių neatitinkantys, reikalavimai. Anksčiau ar vėliau tai atsiliepia ne tik emocijoms, bet ir kūnui. Žmogus pradeda skųstis – atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose.
– Kokias kūno dalis gali imti skaudėti?
– Šiam skausmui nėra būdinga nei konkreti kūno vieta, nei skausmo pobūdis ar trukmė. Skaudėti gali bet kurią kūno dalį – raumenis, sąnarius, galvą, pilvą, nugarą, dantis ir kt. Skausmas gali būti rėžiantis, spaudžiantis, maudžiantis, tempiantis ir trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų. Kitaip sakant, nėra jokių specifinių simptomų išskiriančių šį susirgimą iš kitų.
– Ar galime šį skausmą vadinti „įsivaizduojamu“?
– Nors pagrindinis psichosomatinio skausmo diagnozavimo būdas yra kitų galimų ligų paneigimas, tačiau mes negalime vadinti tokio skausmo „įsivaizduojamu“. Kalbant apie skausmą, iš dalies vis dar klaidingai manoma, kad yra fizinis ir emocinis skausmas. Nesvarbu, ar skausmas sukeltas fizinių, ar emocinių priežasčių, pojūtis yra tas pats.
– Jei žmogui metų metus gali ką nors skaudėti dėl psichinių priežasčių ir jis nieko nesiims, ar yra kokios pasekmės? Ar tas skausmas galiausiai savaime dingsta?
– Prieš pasireiškiant psichosomatiniam skausmui, visada turi būti emocinė priežastis. Tai emocinė reakcija, kurios neišgyvenai, uždarei savyje. Po to tai tavo kūne sukuria įtampą, kuri fiziologiškai pasireiškia kaip skausmas. Jei žmogus tai ignoruoja, skausmas gali virsti lėtiniu. Lėtinis skausmas dažniausia pasireiškia to žmogaus silpniausiose organizmo vietose – tai labai individualu. Skausmas kaip ir atsirado, taip ir gali dingti savaime, jei žmogus neįsisąmonino skausmo priežasties.
– Jei žmogus žino, kad jis yra jautrus, užsidaręs ir kitaip „atitinkantis“ kategoriją žmonių, kuriai pasireiškia psichosomatiniai skausmai, tačiau jis to kentęs dar nėra, kaip jam to išvengti?
– Skausmo nebus, jei mes valingai reikšime savo emocijas, išmoksime vietoje ir laiku pasakyti kaip jaučiamės. Tad kalbant apie charakterio savybes, uždaresni, mažiau linkę socializuotis, nerimaujantys iš dalies atitinka kategoriją žmonių, linkusius į psichosomatinius skausmus. Tai labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus augo. Aišku, tradiciškai manoma, kad moterys daugiau išsikalba, išreiškia savo emocijas, o vyrai linkę emocijas laikyti savyje, tačiau, manau, kad viskas priklauso nuo auklėjimo.
– Ar psichosomatinį skausmą galima numalšinti?
Jei jūs esate nuliūdęs, galbūt gedite, buvote neteisingai apkaltintas ir jums dėl to pradėjo mausti pečių juostą ar surakino strėnas, reiktų imtis ne tablečių, o eiti pasivaikščioti, pasimankštinti, ramiai pakvėpuoti, medituoti, ar atsipalaiduoti kitu priimtinu būdu. Vengiant lėtinio skausmo atsiradimo, reiktų leistis į įvairias psichologines praktikas, o kasdienybėje tiesiog išmokti išsakyti, paleisti savo emocijas.
Patį skausmo mechanizmą slopina kelios vaistų grupės, dažniausiai žinomos kaip analgetikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Tačiau prieš imantis tablečių, reikia sustoti ir pagalvoti, ar jūsų skausmo priežastis nėra užspaustos emocijos.
– Ar psichosomatiniai skausmai turi sąsajų su fibromialgija?
– Fibromialgija yra lėtinis išplitusio skausmo sindromas, trunkantis daugiau kaip 3 mėnesius ir pasireiškiantis 11 iš 18 specifinių kūno taškų jautrumu. Fibromialgijai būdingi tipiški simetriški jautrumo taškai. Fibromialgijos skausmą lydi kiti klinikiniai simptomai: emocinė disfunkcija, miego sutrikimai, ilgalaikis sąstingis ryte, nuovargis dieną, plaštakų, pėdų tirpimai, įtampos, galvos skausmas ir svaigimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis. Šia ligą tiek sunku diagnozuoti, tiek gydyti, todėl reumatologai dirba kartus su psichiatrais ir kitais specialistais.
